ES politikos gairės ir tendencijos migracijos srityje
LTEuropos Sąjungoje yra įgyvendinamas laisvas asmenų, kapitalo judėjimas, apimantis ir visas kitas išplaukiančias teises, tokias kaip įsikūrimo, mokslo, darbo, socialinių garantijų ir kitas. Kita vertus, Europos Sąjungos viduje egzistuoja regioniniai skirtumai, apimantys ir skirtingus darbo jėgos poreikius, skirtingas įsidarbinimo galimybes, socialines, ekonomines garantijas, todėl kyla klausimas, ar Europos Sąjungos institucijos pajėgios teikti rekomendacijas, gaires ir kitokius nurodymus migracijos politikos formavimo ir strategijos klausimais, kurie tiktų ir būtų pritaikomi visoms valstybėms narėms, ir atitiktų jų poreikius. Autorė publikacijoje pateikia faktinę atskirų valstybių situaciją, tai, su kokiomis faktinėmis problemomis ir kokiu lygiu susiduria šios valstybės. Išgryninamos bendros visoms valstybėms tendencijos. Remiantis Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų apžvalga, analizuojama Europos Sąjungos politikos migracijos srityje istorinė raida, šios politikos reikšmė nacionalinei migracijos politikai. Pastebima, kad jei pradžioje Europos Sąjungos politika buvo orientuota išimtinai į valstybių narių saugumo užtikrinimą, tai vėliau persiorientuojama į santykių su trečiosiomis valstybėmis stabilizavimą bei šių valstybių probleminių aspektų sprendimą ir tuo pačiu Europos Sąjungai aktualių klausimų, tokių kaip darbo jėgos trūkumas, gyventojų senėjimas bent dalinį sprendimą.
ENIn the lives of states today migration plays one of the more important roles, since states are forced to pay great attention to regulating the causes and consequences of this phenomenon. Accordingly the efforts of individual states are not as effective as determining a common policy. In this article the author aims to analyze the main guidelines and tendencies of current EU policy with respect to migration; briefly to review the relevant factual situation; and to inquire to what extent and in what ways EU policy influences the policies and lawmaking of the national member states and third parties.
