Nacionalinės pilietybės politika (lyginamoji Vengrijos, Lenkijos ir Lietuvos atvejų analizė)
LTŠiame straipsnyje analizuojama nacionalinės pilietybės politika Vengrijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje, autorių dėmesio centre – natūralizacijos ir dvigubos/ keleriopos pilietybės klausimai. Visų trijų lygintų šalių nacionalinė pilietybės politika grindžiama etniniu tautiškumo supratimu. Tačiau tam tikrais svarbiais aspektais nacionalinė pilietybės politika Vengrijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje yra skirtinga. Lietuva iš nagrinėtų trijų valstybių vykdo griežčiausią natūralizacijos politiką, nors Lenkijoje pastaraisiais metais taip pat ryškėjo natūralizacijos sąlygų griežtinimo (bent jau teisinio reglamentavimo lygmeniu) ne lenkų kilmės asmenims tendencija. Vengrija iš nagrinėtų valstybių pasižymi plačiausiu dvigubos/ keleriopos pilietybės pripažinimu, nors pastaraisiais metais ir Lenkija artėja prie atviro ir oficialaus dvigubos/ keleriopos emigrantų bei imigrantų pilietybės pripažinimo. Lenkijos nacionalinės pilietybės politikoje XXI a. apskritai matomos liberalizacijos pastangos, tačiau tuo pat metu ryškus pirmenybinių pilietybės prieinamumo sąlygų sudarymas lenkų kilmės asmenims. Pilietybės politika Lenkijoje ir Vengrijoje padeda spręsti kitų viešųjų politikų uždavinius. Lietuvos pilietybės politika 2007–2009 m., kitaip nei Lenkijoje, orientavosi į vis didesnį uždarumą. Vyraujantys ir lemtingą vaidmenį vaidinantys teisiniai ginčai ir argumentai nacionalinės pilietybės politiką daro savaime svarbia viešosios politikos (ar bent jau viešosios teisės) sritimi, o tai jokiu būdu neprisideda prie kitų viešosios politikos problemų sprendimo.
ENThe article deals with the policy of national citizenship in Hungary, Poland and Lithuania with the main attention focused on the issues of naturalisation and double/multi citizenship. The national citizenship policy of the three states is based on the perception of ethnic identity. However, national citizenship policy in Hungary, Poland and Lithuania differs with regard to certain important aspects. Out of the three countries, Lithuania is the state with the strictest policy of naturalisation. Although, over the last years, Poland has also tightened its naturalisation policy (at least, the level of legal regulation) with regard to persons of non-Polish origin. As far as double/multi citizenship is concerned, Hungary is the most liberal out of the three, although Poland has made certain steps towards open and official recognition of double/multi citizenship of emigrants and immigrants. Certain efforts towards liberalisation can be observed in Poland’s national citizenship policy of the 21st c., however, the fact that persons of Polish origin have priority rights when applying for citizenship is obvious. Poland and Hungary’s citizenship policy helps achieve aims of other public policies. In Lithuania, unlike in Poland, the citizenship policy in 2007–2009 was increasingly aimed at isolation. Prevailing and determining legal disputes and arguments make the national citizenship policy a significant part of the public policy (or at least a part of public law), and this does not contribute to the solution of other problems of public policy in any way.
