Žodžių mokymosi problemos ir žodyno turtinimas per užsienio kalbų pratybas

LTMokant užsienio kalbų, labai svarbu nuolat tobulinti studentų gramatikos ir leksikos žinias, taip pat skatinti ieškoti, mąstyti, aktyviai ir savarankiškai dirbti, tobulinti vaizduotę. Dirbant su studentais siekiama pagrindinio tikslo: kiekvienas būsimasis specialistas turi patirti, kad darbas gali teikti malonumo. Mokydamiesi pagal tradicinius kalbų mokymo metodus studentai skatinami naujus žodžius tiesiog „iškalti", todėl šiuo metu ypač aktualu ieškoti veiksmingesnių studentų žodyno turtinimo būdų. Straipsnyje siekiama apžvelgti dėstytojų ir studentų tarpusavio bendravimo būdus per užsienio kalbos pratybas ir aptarti dėstytojų gebėjimus tobulinant studentų kalbinius įgūdžius, teisingo žinių vertinimo poveikį studijų vyksmui. Daromos išvados: 1. Per užsienio kalbų pratybas reikia kurti ir tobulinti pratimus, turtinančius studentų žodyną, ugdančius teksto supratimą, bei parengti sprendimą žodžiu arba raštu; 2. Atsižvelgiant į studento gebėjimus mokytis, žodyno pratimai sugrupuoti pagal jų naudojimo veiksmingumą; 3. Dėstytojas mokymo procese – ne tik žinių perteikėjas, bet ir pagalbininkas, padedantis studentui parankiausiu būdu išmokti mokomąją medžiagą; 4. Mokomoji medžiaga turi tenkinti besimokančio asmens tikslus ir poreikius. Patartina per užsienio kalbos pratybas kaitalioti darbo formas (išplėsti tradicines frontalias pratybas, taikyti atskiro asmens, partnerystės ir grupinio darbo formas).

ENWhen teaching a foreign language it is very important to continuously improve the students’ grammar and vocabulary knowledge as well as encourage them to search, think, actively and independently work and develop imagination. The main aim of the work with students is to make every future specialist experience that work might bring pleasure. When traditional language learning methods are employed, students are promoted to learn the new words by heart; therefore, it has recently been particularly relevant to search for more effective ways to enrich students’ vocabulary. The paper seeks to provide an overview of teachers’ and students’ mutual interaction ways during foreign language practice and to discuss teachers’ competences in developing the linguistic skills of students as well as the impact of a fair assessment of knowledge on the process of studies. The following conclusions have been drawn: 1. During foreign language practice exercises that enrich students’ vocabulary and develop text understanding should be created and improved, and the solution should be prepared orally or in writing; 2. With regard to a student’s learning capacity, vocabulary exercises should be grouped according to the efficacy of their use; 3. The teacher in the teaching process is not only the communicator of knowledge, but also a facilitator who helps a student to learn the study material in the most convenient way; 4. The study material should satisfy the learner’s goals and needs. It is recommended to alternate the forms of work during the foreign language practice (expand the traditional frontal practice and use individual, partner and group work forms).