Lisabonos sutarties implikacijos Lietuvai: kvalifikuota dauguma ir Europos Sąjungos darbotvarkė
LT2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonoje pasirašyta naujoji Europos Sąjungos sutartis. Šioje, vadinamoje Lisabonos sutartyje, numatytos naujos institucijos ir pareigybės, ES kompetencijų plėtra konkrečiose politikos srityse, pakeistos sprendimų priėmimo Europos Taryboje taisyklės. Straipsnyje nagrinėjamos galimos Lisabonos sutarties implikacijos Europos Sąjungos sprendimų priėmimo sistemai apskritai ir Lietuvai konkrečiai. Lisabonos sutartyje numatytų reformų poveikis Lietuvai nagrinėjamas dviem aspektais, tai yra analizuojamas poveikis Lietuvos institucinei sandarai ir viešosios politikos sritims. Straipsnyje pirmiausia nagrinėjami atskiri Lisabonos sutartimi numatyti Europos Sąjungos institucijų, sprendimų priėmimo taisyklių, darbotvarkės klausimų pokyčiai, kartu įvertinant jų implikavimo Lietuvoje galimybes ir problematiką. Aptarus pagrindines Lisabonos sutarties naujoves teigiama, kad esminė Lisabonos sutarties naujovė yra kvalifikuotos daugumos apibrėžimo pakeitimas. Pateikiama argumentų, kaip ir kodėl šis pakeitimas gali pakeisti Europos Sąjungos nusistovėjusį sprendimo priėmimo pobūdį ir daryti įtaką toms valstybėms narėms, kurios turi specifinių preferencijų tam tikrose politikos srityse. Kvalifikuotos daugumos balsavimo išplėtimas yra antra svarbiausia naujovė. Teigiama, kad Lietuvai jis gali pasireikšti spaudimu keisti tam tikrų politikos sričių politikos formavimo pobūdį ir net turinį. Kvalifikuotos daugumos apibrėžimo pakeitimas ir tokio balsavimo sričių išplėtimas Lietuvai bus naudingas tada, kai jos darbotvarkė bus pozityvi.
ENThis article focuses on the implications of the Lisbon Treaty on the decision-making process in the EU in general and Lithuania in particular. It argues that a new definition of the qualified majority voting (QMV) is an essential novelty of the Lisbon Treaty, which might change the current consensual character of the decision-making in the EU. It might, in turn, penalize those member states, which have specific preferences in certain policy areas. Extension of the QMV implies increasing pressure for the national policy-making. Benefits of this extention are conditioned by the character of the EU agenda at the national level. Articles offer, therefore, evaluation of the Lithuanian EU agenda in this respect.
