Politinė visuomenės anatomija: aiškinant Lietuvos politinį gyvenimą

LTŠios knygos pavadinimas taikliai atspindi šios knygos tikslą – aprašyti visuomenės anatomiją, jos sandarą, atrasti gilumines visuomenę į grupes dalijančias skirtis. Paremta gausiais kiekybinių apklausų ir kokybinių interviu duomenimis knyga siūlo išsamų ir nuodugnų šiuolaikinės Lietuvos visuomenės aprašymą. Knygoje taip pat siūlomi visuomenės „negerovių“ – nestabilios partinės sistemos, nepasitikėjimo valdžia – aiškinimai. Knygos autorę domina skirtumai, kurie „struktūruoja politinę erdvę“. Paaiškėja, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių Lietuvos partijos, atrodo, yra bejėgės politizuoti giluminius visuomenės pasidalijimus – partinė sistema ne tik neatspindi „autentiškų“ visuomenės skirčių, bet ir siūlo neadekvatų šios visuomenės vaizdą. Todėl A. Ramonaitės knygoje ieškoma stebėtojo žvilgsniui atsiveriančių, tačiau partinėje sistemoje ne(be)atsispindinčių visuomenės skirčių. Knygoje akcentuojama pagrindinė posovietinę Lietuvą dalijanti skirtis yra ekskomunistinis – antikomunistinis konfliktas, vertybiniu lygmeniu išreiškiantis skirtingą santykį su buvusiu sovietiniu režimu ir formuojantis partines preferencijas bei politines nuostatas. Knygoje taip pat ieškoma atsakymų į klausimą, kas lemia žemą politinės paramos lygį Lietuvoje bei pristatoma dvylika gyventojų sociopolitinių tipažų, kurie atskleidžia, kaip sovietmečio patirtis ir santykis su juo transformuojasi į santykį su dabartiniu demokratiniu režimu. Socialinių mokslų atstovai čia neabejotinai ras vertingų įžvalgų, kurios remiasi teorinių modelių, sukurtų Vakarams arba Vakarų atstovų, giliu apmąstymu ir kritišku taikymu.

ENThe name of the book perfectly reflects its aim which is to describe the anatomy and the structure of the society and to find the invisible factors that divide the society into groups. The book is based on a lot of quantitative and qualitative surveys and suggests a comprehensive description of a nowadays Lithuanian society. The book also suggests explanations for the “sores” of the society: unstable party system, mistrust in the government. The author is interested into differences that “make a structure of the political space”. Becomes clear that because of one or another reason Lithuanian parties are not able to politicise the invisible separation of the society, i.e. political system does not reflect the “authentic” division of the society and suggests an inadequate image of it. Therefore, in the book of A.Ramonaitė it is attempted to find the division of the society that would be visible by an observer but would not reflect in the party system. The book emphasizes the main factor that divide the post-Soviet Lithuanian. It is an ex-communist–anti-communist conflict that, in the level of values, expresses different attitudes towards former Soviet regime and forms experiential preferences and political attitudes. The book also tries to answer what influences a low level political support in Lithuania and presents twelve sociopolitical types of residents which help to reveal how the Soviet experience influences a person's relation with a nowadays democratic regime. There is no doubt that the representatives of social sciences will find valuable insights in the book. The insights are based on deep thinking, critical application and theoretical models that were created for the West and by the representatives of the West.