Vietinis komponentas Lietuvos totorių sociokultūrinės tapatybės konstrukcijose (istoriografinis aspektas)

LTVisos trys totoriaus tapatybės (Bajoro, Kario, Raštininko), susiformavusios veikiant LDK sociokultūriniams procesams, istorinių, filologinių kultūrologinių tyrimų dėka stipriai veikia dabartinių totorių savivoką, nepriklausomai nuo diasporos gyvavimo vietos. Bajorų tapatybėje, kuri įveikė nestabilumo pavojų, taikiai sugyvena LDK laikų ir Rusijos imperijos bajorystės įsivaizdavimas. Kario tapatybėje, nepaisant jos komplikuoto konstravimo, vyrauja LDK / Lietuvos / Lenkijos / Baltarusijos gynėjo įvaizdis. Raštininko tapatybę, silpniausiai istoriografiškai reflektuotą, užgožia totorių raštijos tekstai, tačiau nekyla abejonių, kad Raštininkas – tai reikšmingiausia totorių kultūros figūra. Vis dėlto atviras lieka klausimas, kam priklauso išryškintos totorių bajoro ir kario tapatybės, sukonstruotos iš LDK ir Rusijos teisės normų, jų interpretacijų ir kasdienybės realijų. Lenkų istoriografijai, kuri akivaizdžiai formuoja pagrindines totoristikos koncepcijas, LDK totorius bajoras yra „lenkų bajoras", vadinasi, priklauso lenkų kultūrai. Panašiai jai priklauso totorius karys. Baltarusiškos priklausomybės akcentas būdingas baltarusių istoriografijai, kuri perkelia akcentus iš dabarties į praeitį. Lietuvos istoriografijoje totorių bajoro ir kario tapatybės, kaip netyrinėta marginalija, apskritai nėra susietos su paveldo „dalybų" problema. Raštininkas vis dar lieka užsidaręs totorių diasporoje ir toliau atlieka savo kultūrinę misiją – kopijuoja ir saugo totorių rašytinį paveldą.Reikšminiai žodžiai: Asimiliacija; Bajoro tapatybės konstrukcija; Integracijos procesas; Istoriografija; Kario tapatybės konstrukcija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Profesionali karinė tarnyba; Raštininko tapatybės konstrukcija; Sociokultūrinis tapatumas; Totoriai; Totorių sociokultūrinė tapatybė; Asimilation; Byelorussia; Historiography; Integration processes; Lithuania; Professional military service; Society of Grand Duchy of Lithuania; Sociocultural identity; Tatar identity of nobleman; Tatar identity of scribe; Tatar identity of warrior; Tatar sociocultural identity; Tatars; The Grand Duchy of Lithuania; Baltarusija (Belarus); Rusija (Russia).

ENDue to historical and philological research, all the three identities of Tartars (the Nobleman, the Warrior, and the Scribe), which formed under socio-cultural processes of the GDL, have a strong impact on the self-perception of modern tartars irrespective of a diaspora’s place of residence. Within the identity of noblemen, which overcame the peril of instability, the images of nobility existing in the times of the GDL and that of the Russian Empire combine without any problems. As far as the identity of the Warrior is concerned, despite its complicated construction, the image of the defender of the GDL Lithuania/Poland or Belarus prevails. The identity of the Scribe is the least deflected in terms of historiography, however, there is no doubt that the Scribe is one of the most significant figures in the Tartar culture. However, the question concerning the belonging of the highlighted indefinites of the Tartar nobleman and the Tartar warrior, constructed from Russia and the GDL’s legal norms, their interpretations and everyday reality, remains open. In Polish historiography, which clearly shapes the key concepts of the Tartar studies, the Nobleman of the GDL is a “Polish nobleman”, therefore, he belongs to the Polish culture. The same can be said about the identity of Tartar warriors. The accent of the Belarusian identity is characteristic of the Belarusian historiography, which transfers accents from the present to the past. In the Lithuanian historiography, the identities of the Tartar Nobleman and the Tartar Warrior are not related to the problem of the “division” of the heritage. The Scribe still remains closed in the Tartar diaspora and further performs his cultural mission, i.e. to copy and preserve the Tartar written heritage.

• Lietuvos totoriai: nuo Butrimonių iki Subartonių / Lina Leparskienė. Būdas. 2021, Nr. 1 (196), p. 79-88.
• Lietuvos totorių rankraštinė knyga : istorija ir tyrimų perspektyva / Galina Miškinienė. Knygotyra. 2010, t. 54, p. 199-210.
• The Tatars in Lithuania and their ethnohistory / Veneta Yankova. Yearbook of Balkan and Baltic studies. 2021, 4, p. 298-316.
• Totoriai "Lietuvių kalbos žodyno" pasaulėvaizdyje / Danutė Liutkevičienė, Birutė Palovienė. Verbum. 2021, t. 12, 1 pdf (8 psl.).
• Культурные контексты мировоззрения в монографии А. Антоновича "Белорусские тексты, писанные арабским письмом, и их графико-орфографическая система" / Й. Р. Йонушас. Человек. Культура. Образование. 2016, No. 2(20), p. 70-85.