Amžių pėdsakai

LTRašytiniai šaltiniai, susiję su Paupio krašto istorija, yra negausūs, nesusisteminti, išsisklaidę po archyvus. Ši aplinkybė labai apsunkina Paupio istorijos tyrinėjimus. Daroma prielaida, kad prie per didžiulius miškų masyvus tekančių Šaltuonos, Upės ir Alsos upių žmonės įsikūrė dar gilioje senovėje dėl šioje vietovėje esančių palankių gyvenimo sąlygų. Karšuvos giria ir pro ją tekančios upės ne tik gyventojams teikė maistą, pastogę, šilumą, dvasinį peną, bet ir buvo gera užtvara nuo priešų. Šioje teritorijoje nedidelėmis salelėmis buvo išsibarsčiusios žmonių gyvenvietės. Vienas svarbiausių Paupio krašto istorijos liudininkų yra išlikęs vietovardis Perkūniškė, susijęs su Perkūno garbinimo šventviete – alku, kuris buvo Lietuvos šventyklų centru – Romuva. Paupio bažnytkaimį įkūrė kun. Izidorius Gudavičius. Paupio kaimo lėtą ir netolygų kūrimąsi nulėmė specifinės geografinės sąlygos. Straipsnyje detaliai aprašoma Paupio krašto istorija įvairiais aspektais nuo seniausių laikų iki šių dienų. Publikuojami su Paupio krašto istorija susiję istoriniai šaltiniai.Reikšminiai žodžiai: Paupys; Perkūniškės; Viduklė; Parapija; Kaimas; Paupys; Perkūniškės; Viduklė; Parish; Kaimas; Lokalinė istorija; Perkūniškė; Eržvilkas; Raseiniai; Žemaitija (Samogitia); 16 amžius; 17 amžius; 18 amžius; 19 amžius; 20 amžius; žemėvalda; Valstiečiai; Valstiečių šeima; Paupio kraštas; Paupys region; Viduklės bažnyčios vizitacija; Viduklės bažnyčios gimimo; Santuokų ir mirties metrikų knygos; Paupio parapija; Kunigas Izidorius Gudavičius; Antisovietinė rezistencija.

ENWritten sources associated with the history of Paupio (en. riverside) region is sparse, fragmented, and scattered in archives. This fact makes it very difficult to study Paupio history. It is assumed that deep in ancient times, people settled at rivers Šaltuona, Upė and Alsa flowing through large woodlands due to the favorable living conditions of this location. Karšuva forest and the river flowing through it not only gave the people food, shelter, warmth, spiritual nourishment, and also served as a good barrier from the enemy. This area was studded by small scattered islets of human settlements. One of the key witnesses of Paupio local history is the preserved place name Perkūniškė, associated with the holy places of worshipping Thunder, a place which was the center of the temples of Lithuania, named Romuva. Paupio church-village was founded by the priest Izidorius Gudavičius. A slow and uneven development of Paupio church-village was determined by the specific geographical conditions. The paper describes in detail the history of Paupio region on various aspects from ancient times to the present day. Paper also publishes historical sources pertaining to the history of Paupio region.

• Alkai: baltų šventviečių studija / Vykintas Vaitkevičius. Vilnius : "Diemedžio" leidykla, 2003. 319 p.
• Lietuvos gyventojai : per du tūkstantmečius / Stasys Vaitekūnas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 477 p.