Lietuviško liberalizmo tradicija ir mitai
LTStraipsnyje aptariama lietuviško liberalizmo tradicija, kurią sutvirtino Vytauto Kavolio mokslinė ir publicistinė veikla pirmaisiais nepriklausomybės metais. Jo darbuose keliamos kultūros istorijos problemos suaktyvino humanitarinius ir socialinius tyrimus. Kavolio ir jo pasekėjų darbai modernizavo istorijos discipliną, sukūrė naujas tyrimų perspektyvas. Mokslinė polemika aštrino istoriografines problemas, bet sykiu atskleidė skirtingas mokslininkų pasaulėžiūros vertybes, kurios suponuoja istorinio fakto interpretaciją. Liberaliems istorikams buvo sunku atrasti istorijoje savąją nišą. Remtis V. Kudirka, J. Vileišiu, M. K. Čiurlioniu, kaip Naujųjų amžių lietuviškos tradicijos kūrėjais, nepavyko, nes jų biografijos netilpo į nuolat kintančius liberalizmo ideologijos kanonus. Todėl ir buvo atrasta vertybiniu ir faktografiniu požiūriais turtinga LDK tradicija, kurią galima pritaikyti nūdienos reikalavimams. Jau ne istorikas, o pati istorija tapo politikos tarnaite. Istorijos ir kultūros individualizavimas, atsisakant kolektyvinių vaizdinių, ekonominių tyrimų perspektyvos, leidžia traktuoti liberalios istorijos dabartiškumą. Liberali filosofija teigia, jog kultūros istorijos rašymas yra praeities sudabartinimo (suaktualinimo) būdas. Vis dėlto įvairialypiai kultūros istorijos problematikos tyrimai, metodologinių problemų kėlimas liudija, kad liberali ideologija – tai laisvų žmonių pastangos įprasminti praeitį. 2.
ENThe article discusses the tradition of the Lithuanian liberalism, consolidated by scientific and publicist activities of Vytautas Kavolis during the first years of independence. Problems of culture history raised in his works energised humanitarian and social studies. The works of V. Kavolis and his followers modernised the subject of history and created new research perspectives. Scientific polemics fuelled the historiographical problems and simultaneously revealed different values of the scientists’ point of view, supposing the interpretation of the historical fact. Liberal historians found it difficult to find their niche in history. They could not base upon V. Kudirka, J. Vileišis, M. K. Čiurlionis as the creators of the New Ages Lithuanian tradition, seeing that their biographies could not fit to the ever-changing canons of the liberalism ideology. That resulted in the discovery of the tradition of the GDL rich in terms of values and factography, which could be used for current requirements. Not the historian, but rather the history itself became the servant of politics. Individualisation of history and culture while renouncing collective constructs and economic research perspective allows construing the currentness of the liberal history. Liberal philosophy maintains that writing culture history is a way to render the past current (to actualise it). Nonetheless, miscellaneous studies of culture history problems and raising of methodological problems prove that liberal ideology represents the efforts of free people to give sense to the past.
