LTAnkstesniame straipsnyje senoji indoeuropietiška vandens telkinius įvardijanti *en-/*on- šaknis – [„Gewässerwurzel uridg. *en-/*on-“] – klaidingai traktuota kaip fikcija. Dėl šios priežasties tokius vandenvardžius kaip liet. Anatà, Anýkštė bandyta aiškinti remiantis sen. ide. šaknimi *h2en- ‘semti vandenį’, kuri iš esmės būdinga anatoliškajam vardynui. Iš jos kilusių šaknų paliudijimai vakariniame indoeuropiečių areale yra reti, o kartais ir abejotini. Šiame staipsnyje pateikiami minimos šaknies vėlesnieji dariniai, rasti vakarinių indoeuro peičių, šiuo atveju germanų, areale. Jie sustiprina teiginį, kad minėtų lietuvių vandenvar džių pagrindą sudaro sen. ide. šaknis *h2en-.
ENAn earlier article made it clear that the “hydronymic root PIE *en-/*on-” is a phantasm. Because of this, hydronyms such as Lith. Anatà and Anýkštė were explained tentatively based on the root PIE *h2en- ‘to haul (water)’. This root, however, is primarily continued in Anatolian, while attestations of the continuation of this root in Western IE languages are rare, partially even dubious. The article offers another form, potentially continuing this root in Western IE, precisely in Germanic. Thus, the assumption that the above-mentioned Lithuanian hydronyms also contain the root PIE *h2en- is supported indirectly. Keywords: Baltic hydronymy, Celtic hydronymy, ‘Old European’ hydronymy, phonotactics.