Stosunki polsko-litewskie na przełomie XIX i XX wieku - wybrane aspekty

LTXIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lenkų ir lietuvių santykiuose išryškėjo keblumai, ar net neigiami veiksniai, įtakoję abiejų tautų istoriją kelis dešimtmečius. Viena iš svarbiausių gimstančio tarptautinio konflikto išraiškų tapo kova dėl pamokslų kalbos Katalikų Bažnyčioje. Lenkų ir lietuvių tautų santykių raida ir jos perspektyvos atsispindėjo XX a. pradžios didžiausių lenkų politinių stovyklų ideologijoje. Vilniaus lenkų tautiniai demokratai 1905-1907 metais stengėsi apibrėžti savo politines nuostatas buvusių LDK žemių atžvilgiu. 1907 metais prieita nuomonės, jog negalima palaikyti šių žemių autonomijos Rusijos sudėtyje idėjos, nes tai tik pagilintųjų atsiribojimą nuo Lenkijos Karalystės. Lenkų socialistų partija formaliai pripažino lietuvių teisę apsispręsti dėl savarankiškumo, bet programinėje plotmėje palaikė lenkų-lietuvių federacijos idėją. LDK politinės istorinės tradicijos gerbėjais ir atgimimo šalininkais buvo krajovcų stovyklos nariai. Konservatyvusis sparnas siekė legaliu būdu įgauti atitinkamą politinį ir teisinį pripažinimą, o krajovcai demokratai vienareikšmiškai neigiamai vertino lojalumo apraiškas. Krajovcų ideologija rėmėsi tautų gyvenusių LDK žemėse lygiateisiškumo principu, ragino tautas bendradarbiauti visuose aktyvumo lygmenyse. Lenkų ir lietuvių konflikto atspindžiu tapo ir aukštosios mokyklos atkūrimo Vilniuje problema. Abiejų tautų politiniai lyderiai pakankamai daug dėmesio skyrė tautinio universiteto steigimui Vilniuje, ir tai tik dar labiau aštrino sudėtingus tarpusavio santykius.Reikšminiai žodžiai: Lenkų- lietuvių santykiai; Tautinis atgimimas; Lenkinimas; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Lietuvių-lenkų santykiai; Rusijos politika Lietuvoje; Tautinis judėjimas; "Aušra"; Katalikų Bažnyčia Lietuvoje; "krajovcai"; Lenkų socialistų partija; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University).

ENAt the end of the 19th century–beginning of the 20th century, entanglements or even negative factors emerged in the relationships of the Poles and Lithuanians, which influenced the history of both nations for several decades. One of the major manifestations of the emerging international conflict was the fight for the language of sermons in the Catholic Church. The development of relationships of the Polish and Lithuanian nations and their prospects were reflected in the ideology of the vastest Polish political camps of the beginning of the 20th century. National democrats of Vilnius Poles in 1905–1907 sought to define their political attitudes with regard to the former lands of the GDL. In 1907, the opinion was reached that the idea of autonomy of these lands within Russia cannot be supported, because this would only deepen their separation from the Kingdom of Poland. The Polish Socialist Party formally recognised the right of the Lithuanians to self-determine their independence; however on the programme plane they supported the idea of Polish–Lithuanian federation. Members of the Krajowcy camp were the upholders of the GDL political–historical tradition and revival. The conservative wing strived to attain the appropriate political and legal recognition through legitimate means, whereas the Krajowcy Democrats approached the expressions of loyalty unambiguously negatively. The Krajowcy ideology was based on the principle of equality of all nations, which lived in the lands of the GDL; they encouraged the nations to cooperate on all levels. The problem of the high school recreation in Vilnius became the reflection of the Polish–Lithuanian conflict. Political leaders of both nations paid sufficient attention to the establishment of national university in Vilnius, and this served to fuel the inter-relationships, which already were complicated.