Santykio formavimas(is) Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje: tarp dialogo ir susvetimėjimo

LTSantykis – egzistencinės svarbos tema žmogaus gyvenime ir ugdyme. Vis dėlto, analizuojant santykio sritį ugdomojoje veikloje, pastebimas visuotinis atsitraukimas, beprasmybės, bejėgiškumo jausmas, nusivylimas ugdymu. Ši problematika mokslinių tyrimų literatūroje įvardijama kaip susvetimėjimas mokykloje, kuris apima neigiamas mokinių laikysenas mokyklos atžvilgiu ir gali reikštis santykio su mokytojais, bendraklasiais ar mokymosi veikla srityse. Tai aktualizuoja klausimą, kaip galėtume apibūdinti susvetimėjimo santykio specifiką mokykloje, t. y., kas būdinga tokiam santykiui? Kas ir kaip kuria tokį santykį? Kita vertus, koks yra priešingas susvetimėjimui santykis, galintis tapti vaisinga alternatyva tobulinant nūdienos ugdymą? Atsižvelgiant į tai, organizuojamas tyrimas, kuriame, remiantis Martino Buberio ir santykio pedagogikos teorine perspektyva, analizuojama, kokia yra mokinio santykio su bendraklasiais, mokytojais, mokymosi veikla specifika (ne)susvetimėjimo atvejais. Atsispiriant nuo negatyvios susvetimėjimo mokykloje problemos, ieškoma jai priešingo, t. y., nesusvetimėjusio arba dialogiško santykio mokykloje apibrėžčių. Tyrimas atskleidžia platų santykių patirčių mokykloje spektrą ir parodo santykio srities daugybiškumą. Susvetimėjimas išryškėja kaip negatyvus, daugiamatis ir individualus reiškinys, o dialogiškas santykis atsiskleidžia kaip abipusiškas mokinio, bendraklasių ir mokytojo gebėjimas ir noras dalyvauti tarpasmeninio santykio kūrimo akte. Reikšminiai žodžiai: Santykis ugdyme, santykio pedagogika, susvetimėjimas, dialogas.

ENRelationships is a topic of the existential importance in human life and education. However, when analysing the relationships in education, an overall withdrawal, feelings of meaninglessness, powerlessness, and disappointment is being observed. In scientific literature, this problem is referred to as school alienation, which encompasses students; negative attitudes towards school and can manifest in the areas of students’ relationships with teachers, classmates or learning activities. This suggests us to raise the questions of how we could characterize an alienated relationship at school and what are the typical features of such a relationship? what and how creates such a relationship? On the other hand, what is the counter-alienation relationship that can become a fruitful alternative in the context of the contemporary education? By taking this into account, the study was organized, which, based on the theoretical perspective of Martin Buber and relationship-based pedagogy, elaborates on the details of a student's relationship with classmates, teachers, and learning activities in cases when (non)alienation is present. The study reveals a wide range of relational experiences in school and demonstrates the multiplicity of the relational field. Alienation emerges as a negative, multidimensional, and individual phenomenon, while the dialogical relationship is revealed as the mutual ability and willingness of a student, student’s classmates, and teacher to participate in the act of building of interpersonal relationship. Keywords: relation in education, school alienation, dialogue.