Šiluva lietuvių poezijoje

LTStraipsnyje, remiantis Kazio Bradūno, Ričardo Mikutavičiaus kūriniais, skirtais Šiluvai ir Šiluvos Dievo Motinai, analizuojama trijų lygmenų referencijos: kultūros, figūrų semantikos ir sąvokos. Atpažįstami lietuvių etninei ir katalikybės kultūrai būdingi kalbiniai reiškiniai: artefaktiniai įvardijimai, pasaulėjautos bei dvasinio turinio raiškos priemonės (kultūrinės metaforos, simboliai ir kt.) ir intertekstai. Šiluvos poetinį diskursą sudaro trijų lygmenų referencijos: sakraliniai, folkloriniai, mitologiniai ir skirtingų laikotarpių poetinių figūrų intertekstai. K. Bradūno triptikas referuoja vyresniosios tarpukario ir pokario kartos Šiluvos ir Šiluvos Dievo Motinos konceptą. Šiluva – sakralinio vyksmo vieta. Šiluvos ir Dievo Motinos samprata sudaro nedalomą konstruktą. Koncepto figūros konstruojamos iš K. Bradūno kartai žinomų sakralinių ir Šiluvos Dievo Motinos apsireiškimo istorinių tekstų. Šiluvos denotatą ir sakralinį koncepto modelį papildo lietuvių etninės sąmonės archetipiniai įvaizdžiai, todėl sakralusis diskursas įgauna pilnakraujį abipusį žmogaus ir transcendencijos ryšį. K. Bradūno kartai Šiluva asocijuojasi su dvasine kelione, o Šiluvos Dievo Motinos mentalinėje struktūroje akcentuojama užuojautos ir žmogaus dvasinio nusiraminimo aspektas. Kun. R. Mikutavičiaus miniatiūra atskleidžia pakitusį Šiluvos ir Dievo Motinos konceptą XX a. pab. lietuvių sąmonėje. Šiluvos Dievo Motina konceptualizuojama išvarytos iš namų motinos mitine referencija, kuria aktualizuojamas XX a. pab. sekuliarizuotos sąmonės nuosmukis. Šiai sąmonei priešpastatomas Dievo Motinos, kaip neišsenkančio meilės šaltinio, aspektas.Reikšminiai žodžiai: Kultūra; Metafora; Simbolis; Intertekstas; Konceptas; Culture; Metaphor; Symbol; Intertext; Concept; Metafora; Metaphor.

ENŠiluva in the oeuvre of Lithuanian poets occupies an exceptional place. On the basis of the creations by Kazys Bradūnas and Ričardas Mikutavičius devoted to Šiluva and Our Lady of Šiluva, the article analyses references of three levels: culture, figurative semantics and concept. It identifies linguistic phenomena characteristic of Lithuanian ethnic and Catholic culture such as artefact namings, means of expression for the world-view and spiritual content (cultural metaphors, symbols, personifications, etc.) and intertexts. The analysis of poetry as a text is based on the concept of reference. On the grounds of the theories of the interpretation of poetic discourse, cultural semiotics and cognitive semantics, an attempt is made to define the concepts of Our Lady of Šiluva in poetic consciousness of two different periods. The tryptich by Kazys Bradūnas Our Lady of Šiluva is characterized by lyric poetic movement with elements of ballad narration. The concept of Šiluva consists of the intertexts of the historical Apparition of the Blessed Virgin Mary in Šiluva and the establishment of the Church and those of the Bible, Faith and Eucharist. An inseparable part of the concept is constituted by the journey which is made through the meditation of the meaning of God to man and nature. The vertical axis of the journey takes the meditation of devotion which ends with the vision and prayer. The conceptual meaning of Šiluva lies in the unfolding of the dramatic spiritual content and the prayer. The travel involves a spiritual journey; therefore, the traveller can be named as the pilgrim. This pilgrim is familiar with peculiarities of the Lithuanian spiritual journey.The pilgrim of Šiluva appears as a lyric subject not devoid of faith and Lithuanian peculiarity and the one who reflects over the Apparition of the Virgin Mary in Šiluva and the existence of God in folklorized figures of the relationship of nature, God and man that are characteristic of folk mentality. During the journey archetypical signs and symbols of the Lithuanian Catholic code can be observed. This imparts the sacral concept of Šiluva with the dimension of Lithuanian folklore. The figuration of the concept is constructed out of the sacral and historical texts on the Apparition of Our Lady in Šiluva that were known to the generation of Bradūnas. The denotation of Šiluva and the sacral model of the concept are supplemented and invested with archetypical images of Lithuanian ethnic consciousness; therefore the sacral discourse assumes a full-blooded mutual relation of man and transcendence. To the generation of Bradūnas, Šiluva associates with the spiritual journey. In the mental structure of Our Lady of Šiluva, the aspect of sympathy and man's spiritual solace is being emphasised. The miniature by Ričardas Mikutavičius reveals the changed concept of Šiluva and Our Lady in the Lithuanian consciousness of the end of the 20th century. Our Lady of Šiluva is conceptualised by the mythical reference of the mother driven out of her home, the reference which actualized the decline of the secularized consciousness of the end of the 20th century. This consciousness is juxtaposed with the aspect of Our Lady as an inexhaustible source of love. [From the publication]