Vinco Kudirkos žodžių prasmė

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėVinco Kudirkos žodžių prasmė
AutoriaiKoženiauskienė, Regina
KnygojeLietuvos himnas . 2005, P. 83-89
Reikšminiai žodžiai
LTLietuvos valstybės himnas; Eilėraščiai, proginiai; Publicistika; "Varpas"; Valstybinis himnas; Tauta; Tekstai
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje aptariama Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ – autorė aiškinasi, koks turi būti kūrinys, kad taptų valstybės himnu, išlaikiusiu daugiau nei šimto metų išbandymą; koks turi būti himno tekstas, kuris tiktų skirtingų epochų Lietuvos žmonėms, išreikštų jų jausmas iš lūkesčius; ir svarbiausia – koks turi būti autorius, kurio sukurtas tekstas, kaip sakramentas vienybės ryšiu apjungtų visus tautiečius. „Tautišką giesmė“ Kudirka sukūrė savo redaguojamo Varpo dešimtmečiui, sudėliojo iš ideologinės to laikraščio programos. Keturios deklaracijos, tarsi plakatai, kurios neprilygsta Maironio kūriniui „Kur bėga Šešupė“, aiškiai pretendavusiam į himną („Pavasario balsuose“ pavadinta „Tautiška daina“). Maironio tekste yra pagal tradiciją (pirminė himno, kaip įšventinto teksto, reikšmė) privalomas kreipimasis į Dievą – bandyta net Kudirkos kūrinį redaguoti, vieną eilutę pakeisti į žodžius „Tegul dirba Dievo naudai“ – tačiau redakcija neprigijo, nes pirmieji himno žodžiai „Lietuva, Tėvyne mūsų“ jau buvo įgiję Absoliuto reikšmę. Už „Tautišką giesmė“ buvo brangiai piliečių sumokėta, himno nueitas kryžiais kelias: įnirtingai tildytas, gniaužtas, žemintas, bandytas išdildyti iš jo autoriaus antkapinio akmens. „Tautiška giesmė“ kupina slaptų kodų, jame – ir tautinio protesto simbolis, ir tautos laisvės išraiška, ir Lietuvos nepriklausomybės vėliava, ir gyvybės kaina. Autorės manymu, visgi svarbiausias veiksnys, užtikrinęs „Tautiškai giesmei“ himno nominaciją, yra pats Kudirkos gyvenimas, jo asmenybė, susiliejusi su tekste iškeltais tautos idealais, amžinosiomis jos dvasios vertybėmis

ENThe article discusses Vincas Kudirka's National Song. The author is trying to clarify what a poem has to be to become a state hymn and to survive more than 100 years, to appeal to Lithuanian people from different epochs, to express their feelings and expectations. Kudirka created the National Song for the 10th anniversary of the Varpas newspaper he edited. He compiled it from the ideological program of the newspaper. Four declarations are like banners which are nonpareil to Maironis' work Where Šešupė Runs, which was clearly claiming to become a hymn (nominated in Pavasario Balsai as the national song). Maironis' text has, in accordance with the tradition (the primary meaning of the hymn as an ordained text), the obligatory appeal to God – there were even attempts to edit Kudirka's work, to change one line into the words "Let them work for the benefit of God" – however, the change did not catch on, because the first words of the hymn "Lithuania, our Motherland" had already gained the meaning of an Absolute. The citizens paid a high price for the National Song, the hymn went a difficult road: it was energetically silenced, suppressed, degraded, there were attempts to erase it from the author's tombstone. The National Song is full of secret codes; it has a symbol of national protest and expression of national freedom, the Lithuanian independence flag, and the price of life. In the author's opinion, the utmost factor that ensured National Song's nomination for a hymn is Kudirka’s life, his personality, which blended with the text and raised national ideals and eternal values.

ISBN9955-415-23-1
Mokslo sritisLiteratūrologija / Literary Studies
Susijusios publikacijosRetorikos tradicija XIX amžiaus lietuvių literatūroje / Irena Buckley. Vilnius : Versus aureus, 2006. 272 p.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2207
Atnaujinta2013-04-28 15:37:32
Metrika Peržiūros: 1