Становление русской литературной жизни в Вильнюсе и Каунасе после Первой мировой войны

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaRusų kalba / Russian
AntraštėСтановление русской литературной жизни в Вильнюсе и Каунасе после Первой мировой войны
Kita antraštėThe Formation of Russian Literary Life in Vilnius and Kaunas after World War I
AutoriaiLavrinec, Pavel
KnygojeБалтийско-русский сборник. Кн. 1 . 2004, P. 41-56
Reikšminiai žodžiai
LTLiteratūrinis gyvenimas; Vilnius; Kaunas; Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918; Periodika
ENLiterary life; Vilnius; Kaunas; First World war; A. S. Buchov; Periodics
Santrauka / Anotacija

LTLiteratūros vakarai Vilniuje buvo svarbiausia literatūrinio gyvenimo forma ir pagrindinis komunikacijos būdas tarp rašytojų ir publikos (Kaune vyko retai). Knygos pasirodydavo retai (bet dažniau negu Kaune). Laikraščių rusų kalba Vilniuje išeidavo daugiau nei visoje Lietuvoje. Rusų emigrantų ir Sovietinės Rusijos literatūra ir literatūrinis gyvenimas Vilniaus ir Kauno spaudoje buvo pateikiamas panašiai. Skyrėsi kitakalbės literatūros pateikimas. Kauno spaudoje dominavo lietuvių, latvių, Vakarų Europos literatūros vertimai, straipsniai. Nuo 1922 m. Vilniaus laikraščiuose nelieka vertimų iš lietuvių kalbos, vyrauja lenkų literatūros vertimai ir straipsniai apie ją. Taip pat supažindinama su baltarusių, serbų, čekų literatūra. Rusų literatūrinis gyvenimas Vilniuje ir Kaune po Pirmojo pasaulinio karo buvo sąlygojamas politinių, diplomatinių, demografinių bei kitų (ne literatūrinių) veiksnių. Vilnius ir Kaunas rusų rašytojams, žurnalistams, kultūros veikėjams, vykstantiems į Vakarų Europos šalis, buvo tranzitiniais punktais. Pagrindinė priežastis, kodėl kultūrinis gyvenimas Vilniuje ir Kaune skyrėsi, buvo lietuvių-lenkų konfliktas, užsitęsęs iki pat Antrojo pasaulinio karo. Lietuvoje ir Lenkijoje buvo skirtingos spaudos sąlygos, nacionalinių mažumų bei rusų emigrantų padėtis. Vilniuje, priešingai nei Kaune, jau pirmoje 1920 m. pusėje susiformavo rusų literatūrinio gyvenimo centras. Netrukus jis įgyja daugiau nei regioninę reikšmę ir sėkmingai konkuruoja su kitais rusų kultūros centrais Lenkijoje.

ENLiterary evenings in Vilnius were the most significant form of literary life and the main means of communication between writers and the public (in Kaunas they were rare). Books appeared very rarely (but more frequently than in Kaunas). In Vilnius there were more newspapers published in the Russian language than in the whole of Lithuania. The literature of Russian emigrants and Soviet Russia as well as the literary life in Vilnius and Kaunas press were presented similarly. The presentation of literature in another language was different. Translations and articles of Lithuanian, Latvian, and Western Europe literature dominated in the Kaunas press. From 1922 there were no translations from [19]the Lithuanian language in Vilnius newspapers; translations of and articles on Polish literature dominated there. Moreover, Byelorussian, Serbian and Czech literature were introduced. Russian literary life in Vilnius and Kaunas after World War I was determined by political, diplomatic, demographic and other (non-literary) factors. Vilnius and Kaunas were transit points for Russian writers, journalists, and people of culture who were going to Western European countries. The main reason why cultural life in Vilnius and Kaunas differed was the Lithuanian-Polish conflict which lasted until World War II. The situation of the press and the position of national minorities and Russian emigrants in Lithuania and Poland were different. In Vilnius, contrary to Kaunas, the centre of Russian literary life was already formed already in the first half of 1920. Soon it acquired more than regional significance and successfully competed with other Russian cultural centres in Poland.

ISBN1572010681
Mokslo sritisLiteratūrologija / Literary Studies
Susijusios publikacijosВозвращение русской культуры Литвы из забвения / Павел Лавринец. Lietuvos rusai XX-XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis. 2013. P. 256-315, 394-395.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2204
Atnaujinta2014-05-22 07:01:20
Metrika Peržiūros: 7