Lietuvių baletas - muzikos žanras ar vizualus menas?

LTL. Delibes’o „Kopelija“, 1925 m. gruodžio 4 d. pastatyta Valstybės teatre Kaune, laikoma oficialia profesionaliojo Lietuvos baleto veiklos pradžia, kuri turi priešistorę. XV–XVI a. laikotarpis buvo itin palankus muzikiniam-teatriniam menui: šokis, pantomima, ankstyvosios baleto formos buvo atliekamos Pilies teatre, mokykliniame universiteto teatre. XVIII a. itin populiarūs buvo rūmų teatrai, XVIII a. pabaigoje pagarsėjo Tyzenhauzo (Gardine), Mykolo Kazimiero Oginskio (Slonime), Mykolo Radvilos (Nesvyžiuje, Slucke) baleto mokyklos, operas-baletus, pastorales, atskirus baleto vaidinimus statančios trupės. XIX a. Vilniaus miesto teatre, paįvairinant repertuarą, buvo įtraukiami ir nedideli baletai. XX a. pr. sustiprėjus tautiniam sąmoningumui, atsirado nauja kultūrinės veiklos forma – lietuviški vakarai, kuriuose vis dažniau buvo atliekami lietuviški šokiai, tapę sceniniais (statė M. Petrauskas, J. Strazdas, S. Užumeckaitė-Moisejevienė). Vėliau Lietuvos baletas (kaip institucija) patyrė Rusijos baleto įtaką. 1931–1935 m. N. Zverevas, V. Nemčinova ir A. Obuchovas formavo baleto repertuarą. Rusų choreografų pastatymai ir šiandien, XX–XXI a. sankirtoje, mūsų teatre yra dažniausi. Straipsnyje pateiktose aštuoniose lentelėse atkuriama bendra lietuviško baleto raidos panorama. Analizuojamas procesas, kai XX a. pab. Lietuvoje nyksta choreografo ir kompozitoriaus bendradarbiavimo tradicija, atskleidžiama didesnė choreografų nei kompozitorių iniciatyva kuriant baletus, parodomas baleto kaip muzikos žanro neaktualumas, vizualių meno formų vyravimo tendencija, Rusijos baleto įtaka.Reikšminiai žodžiai: Baletas; Choreografas; Kompozitorius; Dailininkai; Rusijos baletas; Ballet; Choreographer; Composer; Painter; Russan ballet; Choreomuzikinis; Choreoliteratūrinis veikalas; Choreoreginys; Scenovaizdis; Kostiumai; Rusijos baletas.

ENToday the ballet in Lithuania as a musical genre is losing its relevance. The tradition of cooperation between the composer and the choreographer in creating a ballet, which marked with stylistic unity ballets of the afterwar period and conditionally contributed to the birth of Rekašius' works, is also rapidly disappearing. In the late twentieth century, choreographers exhibited more initiative than composers in staging ballets. Nevertheless, a talented theatre choreographer gifted with various abilities and interdisciplinary education is not a common phenomenon in Lithuania. Ballet is more relevant as visual art (glamourous design, costumes) than music and choreographic work. Lithuanian ballet, as an institution, is clearly influenced by Russian ballet. The five tables of the article represent the overall panorama of Lithuanian ballet. Table 1 reflects the chronology of the choreographic interpretations of Lithuanian ballet and non-ballet music at the State Theatre in Kaunas, and the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre (LNOBT). Table 2 represents productions of Lithuanian ballets abroad, while Table 3 lists ballets- films and film-collage. Table 4 represents ballets for children (both staged and not staged). Table 5 lists composed but never staged Lithuanian ballets. Tables 6 and 8 reflect the influence of Russian ballet - Russian choreographers and dancers - at the LNOBT. Table 7 represents works of choreographers from other countries at the LNOBT (1998-2008). [From the publication]