Pędząc przez tunel czasu : nowe kierunki w literaturze litewskiej

LTNuo pat nepriklausomybės atkūrimo meninė aplinka ir rašytojų pažiūros Lietuvoje vis labiau diferencijavosi. Platėjo alternatyvių ir neformalių išraiškos formų spektras. Kūrybiniuose sluoksniuose bent iki 1994-1995 m. dominavo vertybių perkainavimo situacijoje natūralios įtampos. Jos susijusios su mėginimais sukurti kažką ekvivalentiško brandžiam modernizmui, taip pat apskritai su lietuvių literatūrinės tradicijos krize. Tačiau pastaruoju metu galima stebėti naujus reiškinius. Viena vertus, labai aktualus darosi tradicinės tapatybės netekęs alternatyvus postmodernistinis menas. Kita vertus, išlieka atskiros pavienės apraiškos to, kas leidžia tikėtis atgauti bent dalį klasikinės bei romantinės literatūros vertybių. Jaunųjų rašytojų tradicinių vertybių pojūtis sumažėjęs, bet kartu dabar ima trūkti paskatų, anksčiau vertusių maištauti prieš literatūrinius kanonus ir apibrėžti įvairias opozicines menines pozicijas. Svarbiausia problema tampa literatūros paskirties ir jos adresato klausimas. Arba klausimas, kokia vieta skirta subjektyviai autentiškai kūrybai chaotiškoje vartotojiškoje visuomenėje, besivadovaujančioje rinkos konkurencijos taisyklėmis vis tobulėjančioje visuotinės komunikacijos sistemoje.Reikšminiai žodžiai: Kartos (literatų); Naujoji literatūra; Tradicija; Avangardizmas; Sovietmetis; Postmodernizmas; Ironija; Žaidimas; Kūrėjų pasaulėžiūra; Nihilizmas; Naujos kryptys; Literatūriniai sąjūdžiai; Lietuvių literatūros pristatymas užsienyje.

ENStarting from the reinstatement of the Independence the artistic environment and writers’ attitudes in Lithuania underwent differentiation. The spectrum of informal and alternative forms of expression was expanding. The natural tension, characteristic of the situation of reappraisal of values dominated in the creative circles at least till 1994-1995. The tension was related with the attempts to create something equivalent of mature modernism, as well as with the crisis of Lithuanian literary tradition as a whole. However new phenomena can be observed lately. On one hand, the alternative postmodernist art, which has been deprived of its traditional identity, has been becoming very relevant. On the other hand, there remain individual expressions of what gives reasons to hope for reinstatement of at least a part of the values of the classic and romantic literature. The feeling of traditional values has decreased among young writers, however, on the other hand, there is a lack of incentives, which previously forced them to rebel against the literary traditions and entrench in different oppositional artistic positions. The issue of the purpose and addressee of literature becomes the most important problem. Another issue is the place, dedicated to the subjective authentic creative in the chaotic consumerist society, following the rules of market competition in the ever developing system of communication.