Lyginamoji metimų į krepšį, esant įvairiam fiziniam krūviui, tikslumo rodiklių analizė

LTKrepšinis - sporto šaka, kuriai būdinga labai didelio intensyvumo judamoji veikla, jos rezultatai priklauso nuo žaidėjų motorinių galimybių ir gebėjimų, pasireiškiančių rungtynių metu. [...] Atsižvelgus į tai, kad, viena vertus, 14-15 m. krepšininkių gerėja judėjimo funkcinės galimybės ir koordinaciniai gebėjimai, judesių pastovumas, kita vertus, tuo amžiaus tarpsniu vyksta širdies veiklos pokyčiai, aktuali yra mokslinė problema: kokią įtaką jaunųjų krepšininkių metimų į krepšį tikslumui turi įvairaus intensyvumo fiziniai krūviai. Tyrimo tikslas - nustatyti fizinio krūvio intensyvumo įtaką jaunųjų krepšininkių metimo į krepšį tikslumui. [...] Tirtų eksperimentinės grupės krepšininkių pirmojo testo (fizinio krūvio intensyvumas buvo vidutinis) pirmojo testavimo metimų į krepšį tikslumo rodikliai [...] atitiko vidutinio parengtumo krepšininkių rodiklius, antrojo testavimo metimų į krepšį tikslumo rodikliai [...] buvo kaip labai gero parengtumo krepšininkių rodikliai. Antrojo testo (fizinio krūvio intensyvumas buvo didžiausias) pirmojo testavimo metimų į krepšį rodikliai [...] buvo vidutinio parengtumo, antrojo testavimo [...] - geresni negu vidutinio parengtumo krepšininkių. [...] Eksperimentinės grupės antrojo testavimo metimų į krepšį iš vidutinio ir tolimo nuotolio vidutiniai rodikliai, palyginti su kontroline grupe, labai pagerėjo. Tyrimo duomenys, jų kaita taikant specialių kryptingų metimų į krepšį tobulinimo programų ir nestandartines pagalbines priemones iš esmės patvirtino antrąją hipotezę: kryptingas metimų į krepšį tobulinimas turi teigiamos įtakos metimų tikslumui esant didelio ir didžiausio intensyvumo fiziniams krūviams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Metimai į krepšį; Fiziniai krūviai; ŠSD; Testavimas; Basketball shooting; Physical load; Heart; Rate; Testing; širdies susitraukimų dažnis; Heart rate.

ENBasketball is a sports game with prevailing motor behaviour of extremely high intensity, the results of which are highly dependent on player's motor potential and abilities that manifest themselves during the game. One of the most important of those - ability to adapt themselves to the constantly alternating physical load with no losses of movement and action accuracy and their consistency (Hay, 1994; Miller, Bartlett, 1996; Stonkus, 2003, Balčiūnas, 2005 and others). Objective of the research was to establish the effect of physical load intensity on basketball shooting accuracy of junior girls basketball players. The first test basketball shooting accuracy indices of the surveyed girls basketball players of the experimental group, when the physical load intensity reached an average level (first testing) (37 percent, 14,7 ± 4,1 scoring throws) corresponded with the indices of average preparedness. During the second testing the basketball shooting indices of this test (46 percent, 18,3 ± 3,5) were in the zone of very good preparedness indices. The second test basketball shooting indices during the first testing, when the physical load applied was of the highest intensity (35 percent, 14,2 ± 3,7) corresponded with those of the average preparedness players, during the second testing (44 percents, 17,7 ± 3,5) they were better than those of the girls basketball players of average preparedness.The first test basketball shooting accuracy indices of the point guards of the experimental group during the second testing (under the high intensity physical load) (48 percent, 19,3 ± 3,5) were in the zone of excellent preparedness indices. The second test indices of the point guards during the second testing (under the physical load of the highest intensity) (47 percent, 18,8 ± 3,1) were better than those of the girls basketball players of average preparedness, still they differed insignificantly when comparing to the first test indices (p>0.05). The first test indices of the wings during the second testing (under physical load of average intensity) (50 percent, 19,9 ± 3,0) differed statistically significantly from the second test indices during the second testing (48 percent, 19,3 ± 3,1) and reached the zone of good preparedness indices (p<0.05). The first test indices of the centre forwards during the second testing (37 percent, 14,8 ± 1,9) differed insignificantly from the second test indices shown during the second testing (36 percent, 14,2 ± 1,9) and corresponded to the level of average preparedness of girls basketball players. [From the publication]