Historical legacies and the size of the red-brown vote in post-communist politics

LTŠiame straipsnyje pristatoma palyginti menkai tyrinėta tema apie istorinį politinės kultūros palikimą, kuris yra reikšmingas siekiant suprasti šiandieninius piliečių balsavimo ypatumus pokomunistinėse Rytų ir Vidurio Europos bei kitose buvusios Sovietų sąjungos valstybėse. Tyrime nagrinėjamos radikalių dešiniųjų arba vadinamojo "raudonai-rudo" balsavimo istorinės ištakos. Tokia politinė orientacija paprastai siejama su nacionalbolševizmu, nacionaliniu komunizmu ar "straserizmu" (G. ir O. Strasser). Straipsnyje keliamas toks pagrindinis klausimas: kaip istorinis politikos palikimas gali padėti paaiškinti radikalių dešiniųjų pažiūrų piliečių paramą buvusioms komunistinėms partijoms? Kitaip tariant, kuo remiasi vadinamasis "raudonai rudas" balsavimas? Pristatomo tyrimo rezultatai patvirtina daromą prielaidą, kad ankstesnių komunistinių režimų patirtis yra svarbiausias istorinio palikimo veiksnys, paaiškinantis tokios politinės paramos kilmę ir egzistavimą dabartinėse Rytų ir Vidurio Europos valstybėse bei kitose buvusios Sovietų sąjungos šalyse.

ENIn this paper I examine the relatively under-investigated topic of how historical legacies shaped the emergence of the ‘‘Red-brown'' political tendency in East-Central Europe and the former Soviet Union e which is sometimes referred to as ‘‘National Bolshevism'' or ‘‘National Communism'' or ‘‘Strasserism.'' More specifically I ask the question, how do historical legacies help explain why extreme right wing voters support the successors to the formerly dominant communist parties (or what I refer to as the ‘‘red-brown'' vote)? I find that the most important legacy variable that affects the red brown phenomenon is the legacy of the previous communist regime.