Iš seniausių laikų

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Iš seniausių laikų
In the Book:
Gruzdžiai. D. 1 / vyriausiasis redaktorius sudarytojas Damijonas Šniukas. Vilnius: Versmė, 2009. P. 108-113. (Lietuvos valsčiai; kn. 17)
Keywords:
LT
Gruzdžiai; Joniškis; Rūdiškės; Šiauliai. Šiaulių kraštas (Šiauliai region); Lietuva (Lithuania); Archeologiniai tyrinėjimai / Archaeological investigations; Kapinynai. Pilkapiai / Barrow. Burials; Muziejai / Museums; Piliakalniai / Hilforts; Kultūros istorija / Cultural history; Gintaras (archeologija) / Amber.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje apžvelgiama Gruzdžių apylinkių priešistorė. Sukaupta nemažai duomenų seniausiai Gruzdžių apylinkių gyventojų istorijai ir buičiai pažinti, tačiau vis dar neištirta, kada šias apylinkes pasiekė medžiotojai pasitraukus ledynams, kur buvo pirmosios jų stovyklos, kada bent apytiksliai šie plotai buvo pastoviau apgyventi. Archeologams žinomi seniausi žmonių gyvenimo liudininkai iš Gruzdžių apylinkių yra laukuose rasti akmeniniai kirveliai. Iš III–IV amžių išliko šalia senųjų gyvenviečių buvusių kapinynų pėdsakų. Šiaulių ir Joniškio rajonuose yra rasta ir kasinėta II–III a. pilkapių, o Gruzdžių apylinkėse seniausių laikų pėdsakų dar nežinome. Nuo V–VI a. sodybų būta Luponių, Maniūšių, Račių, Rudiškių, Valdomų kaimų laukuose. Stambiausia archeologinių radinių kolekcija iš Gruzdžių apylinkių – tai 100 ІХ–ХІІ a. radinių iš Valdomų kapinyno. Iš jos sužinome apie to meto žmonių laidojimo papročius, buitį. Mirusiųjų deginimo paprotys ІХ–ХІІ a. nepasiekė Gruzdžių apylinkių, nors jis tuo metu jau buvo paplitęs daugelyje Lietuvos vietų, buvo žinomas ir Šiaulių rajono pietinėje dalyje. Apie Gruzdžius ir toliau į šiaurę mirusieji tebelaidoti nedeginti. Remiantis turima medžiaga aprašomai žmonių laidosenos ypatumai, materialinė kultūra, papročiai ir buitis. Moterys puošėsi žalvarinėmis antkaklėmis plonėjančiais galais su kilpele ir kabliuku, rankas puošė žalvarinės įvijinės apyrankės, mūvėjo žalvarinius žiedus. Žmonės buityje naudojo kirvius, peilius, pjautuvus, dalgius, žirkles, ylas. Daugumą geležinių ir žalvarinių daiktų amatininkai gamino vietoje. Gruzdžių apylinkes iš pajūrio pasiekdavo gintaras.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Archeologiniai radiniai; Archeologiniai tyrimai; Baltai; Grūzdžiai, Luponių piliakalnis, Žiemgala, senkapiai, laidosena; Kapai; Kapinynai; Laidojimo papročiai; Lokalinė istorija; Luponių piliakalnis; Pilkapiai; Šiaurės Lietuva; „Aušros" muziejus; Archaeological artifacts; Archaeological findings; Archaeological researches; Archaeology; Balts; Burial customs; Grave fields; Graves; Gruzdžiai site, Luponiai hill fort, Žiergala region, ancien cemeteries, burial; Local history; Luponiai hillfort; North Lithuania; Tumuli; „Aušra" museum.

ENThe article covers the prehistory of the Gruzdžiai districts. A considerable amount of data has been collected to recognize the oldest history and households of the Gruzdžiai districts, however, it has not yet been investigated when the hunters reached these lands after the ice-fields cleared, when the first camps were established and approximately when these areas were settled more permanently. The oldest witnesses of human life in the districts of Gruzdžiai known for the archaeologists, are the stone hatchets found in the fields. Traces of former necropolis near the old settlements have remained since the 3rd-4th century. 2nd-3rd century barrows are found and excavated in Šiauliai and Joniškis districts, but we still do not know the traces of old times of Gruzdžiai districts. Since the 5th-6th century, there have been farmhouses in Luponiai, Maniūšiai, Račiai, Rudiškės, Valdomai village fields. The largest collection of archaeological finds from the Gruzdžiai districts is the hundred 9th-12th century findings from the Valdomai necropolis. From that we learn about the household and the customs of burial of people at that time. The custom of burning the dead in the 9th-12th centuries did not reach the districts of Gruzdžiai, even though at that time it was already common in many places in Lithuania and also known in the southern part of Šiauliai district. Around Gruzdžiai and further north the deceased were not burned. Based on the available material, the peculiarities of human liberation, material culture, customs and everyday life are described. Women wore brass necklaces with narrowing ends with a little loop and a hook, the hands were covered with brass winding bracelets and brass rings. People used axes, knives, sickles, scourers, scissors, and yaks in the household. Most of the iron and brass objects were produced by craftsmen on-site. Amber from the seaside reached the Gruzdžiai districts.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/21717
Updated:
2017-02-23 21:36:13
Metrics:
Views: 16
Export: