Bagaslaviškio šnekta Ignui Šeiniui: gimtoji ar gimtinės

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Bagaslaviškio šnekta Ignui Šeiniui: gimtoji ar gimtinės
Alternative Title:
Was the Bagaslaviškis sub-dialect a mother-tongue of Ignas Šeinius?
In the Book:
Gelvonai / vyriausioji redaktorė Vida Girininkienė. Vilnius: Versmė, 2009. P. 968-975, 1332. (Lietuvos valsčiai; kn. 15)
Taip pat paskelbta leidinyje: Lietuvos lokaliniai tyrimai. 2009
Keywords:
LT
Gelvonai; Kaunas. Kauno kraštas (Kaunas region); Musninkai; Lietuva (Lithuania); Gimtoji kalba / Native language; Tarmės. Dialektai. Dialektologija / Dialects. Dialectology.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, ar galima Šeiniaus gimtinės - Šeiniūnų kaimo, o platesne prasme Bagaslaviškio, Gelvonų, Musninkų apylinkių - tarmę sieti su jo gimtąja tarme ar kalba. Be kitų aplinkybių, tokioms abejonėms susidaryti galėjo skatinti ir šveicarų kilmės kalbininkas Alfredas Sennas (1899-1978), praeito amžiaus trečiajame dešimtmetyje gyvenęs Kaune, kalbotyros disciplinas dėstęs Lietuvos universitete. 1928 m. jis kalbos mokslo pasauliui gerai žinomame tęstiniame leidinyje "Indoeuropiečių kalbų tyrinėjimai" vokiečių kalba išspausdino recenziją, kurioje aptarė švedų kalbininko Richardo Ekblomo (1874-1959) Uppsaloje 1925 m. paskelbtą studiją "Balsių kiekybė ir priegaidės centrinėje lietuvių aukštaičių tarmėje". Recenzentas studijos autorių kritikavo dėl netinkamai eksperimentiniams tyrinėjimams pasirinktos tarmės ir abejotino jos atstovu. Tas atstovas - Lietuvos įgaliotinis 1916-1919 m. Švedijoje ir vėlesniais metais diplomatines pareigas Skandinavijos šalyse ėjęs Ignas Šeinius. Kas, kaip, kiek veikė I. Šeiniaus kalbą - tai klausimai, į kuriuos tikslesnius atsakymus gali duoti išsamesni ir platesni jo kūrybos tekstologiniai tyrimai. Tačiau "įsisavinti" gimtųjų apylinkių tarmės fonetiką, gramatiką, žodyną, jeigu jis tos tarmės negirdėjęs ir ja nekalbėjęs iki dešimties ar daugiau metų, vėliau per trumpą laiką tikrai nebūtų galėjęs. Juolab kad ir lietuviškai rašyti proza ir eilėmis pradėjęs labai anksti. Paprastai tai, kas ir patiriama vaikystėje, išsaugoma ilgiausiai, dažnai visą gyvenimą, Šeiniūnų, Musninkų apylinkių tarmė I. Šeiniui buvo ne tik gimtinės, bet tikriausiai gimtoji tarmė.Reikšminiai žodžiai: Bagaslaviškio šnekta.; The dialect spoken in the area of Bagaslaviškis.; Poetas I. Šeinius; Bagaslaviškio šnekta; Tarminė kalba; Gimtoji kalba; Poet I. Šeinius; Sub-dialect Bagaslaviškis; Dialect spoken; Mother-tong.

ENThe article deals with the questions: Whether Ignas Šeinius knew Lithuanian well? and Was the Lithuanian his mother-tongue? The analysis of the biography of the poet Šeinius, taking into account the historical and cultural peculiarities of that period, as well as the exploration of the language in his papers, enabled to make the conclusion that Ignas Šeinius had been speaking Lithuanian from a child in his family and with his friends and he knew Lithuanian very well. The dialect spoken in the area of Bagaslaviškis, Gelvonai and Musninkai was not only a homeland language of Ignas Šeinius, but also most probably his mother tongue (Šeiniūnai was the native village of the Lithuanian author Ignas Jurkūnas who used the name of Šeinius as his pseudonym). [From the publication]

ISSN:
2029-0799
Related Publications:
Liaudiški ir tarmiški augalų genčių vardai šiuolaikinėje lietuvių prozoje / Aurelija Gritėnienė. Acta linguistica Lithuanica. 2015, t. 72, p. 85-110.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/21682
Updated:
2016-08-14 11:53:44
Metrics:
Views: 15    Downloads: 2
Export: