Sakralinių objektų statyba ir restauravimas Vilniuje XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje
LTXIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje rusų valdžios ir Stačiatikių bažnyčios iniciatyva Vilniuje buvo pastatytos kelios didelės cerkvės. Katalikų sakralinių objektų statyba ir restauravimas Vilniuje buvo ribojamas iki pat rusų viešpatavimo pabaigos - 1915 m., tačiau XX a. pradžioje šis draudimas buvo šiek tiek sušvelnintas. Tuo pasinaudojo katalikiškoji Vilniaus visuomenė, kuri pradėjo sakralinių objektų gelbėjimo akciją. Buvo restauruotos Šv. Onos ir Šv. Mykolo bažnyčios, Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vidus. Naujų bažnyčių statyba Vilniuje tapo įmanoma tik po 1905-1907 m. revoliucinių įvykių, kai carinė valdžia pavergto krašto gyventojams buvo priversta padaryti kai kurių nuolaidų. Buvo pastatyta nedidelė bažnyčia dabartinėje Gerosios Vilties gatvėje, Šv. Kazimiero bažnyčia Naujojoje Vilnioje, pradėtos statyti Švenčiausios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia Žvėryne (statyba baigta 1922 m.) bei moderni Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčia (statyba nebuvo baigta). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Cerkvė; Sakraliniai pastatai; Vilnius; Katalikai; Vilnius; Wilno; Wilna; Sacral objects; Catholic Church; Orthodox Church; Rusijos imperijos konfesinė politika; Vilniaus cerkvės; Vilniaus bažnyčios; Vilniaus sakraliniai pastatai; Stačiatikių Bažnyčia Lietuvoje; Rusijos politika Lietuvoje; Pastatų restauravimas; Šv. Onos bažnyčia; Šv. Mykolo bažnyčia; Šv. Konstantino ir Mykolo cerkvė.
ENAt the end of the 19th and the beginning of the 20th century, due to the initiative of Russian government and Orthodox Church, several grand churches were built in Vilnius. The development and restoration of Catholic sacral objects were practically restricted until the end of Russian rule in 1915, but at the beginning of the 20th century, this restriction was slightly defused. The Catholic community of Vilnius seized this opportunity and began an action of saving sacral objects. The churches of St. Ann and St. Michel and the interior of St. Peter and Paul's church were restored. The development of new churches in Vilnius was enabled after revolutionary events in 1905-1907 when tsarist authorities were forced to make some abatements for the people of the enslaved country. A small Catholic church in the actual Gerosios Vilties street and the church of St. Kasimir in Naujoji Vilnia were built, the construction of Blessed Virgin Mary church was started in Žvėrynas and a modern church of Holy Heart of Jesus was not completed. [From the publication]
- Antanas Vivulskis (1877-1919) : tradicijų ir modernumo dermė / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002. 163 p.
- Dar kartą apie prarastą architektūros kūrinį / Darius Levicki. Kultūros barai. 2021, Nr. 3, p. 70-76.
- Švč. Mergelės Marijos paveikslo iš Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčios votai ir karūnos.. Menotyra. 2004, Nr. 2 (35), p. 24-35.
- Visuomenės indėlis restauruojant Šv. Onos bažnyčią XX a. pradžioje / Rūta Janonienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2011, t. 60, p. 203-219.
