LTTabor Farmos Santaroje švietimas nebuvo aptariamas - nei kaip sistema, nei kaip priemonė ar siekis. Kaip savo tekste rašo Mykolas Drunga, ,,[p]rieš 1990-uosius metus Santara-Šviesa pagrindiniais savo uždaviniais laikė kūrybingą gyvosios lietuvybės puoselėjimą išeivijoje ir talką Lietuvai, siekiančiai išsilaisvinti iš sovietų vergijos bei atgauti valstybės nepriklausomybę“. Gyvosios lietuvybės puoselėjimas įsivaizduotas tik po šeštadieninės mokyklos baigimo, jungiantis į organizacijas, tokias kaip skautai-akademikai, ateitininkai ar Santara-Šviesa, organizuojant mokslines ir kultūrines konferencijas, užsiimant leidyba. JAV ar Kanados švietimas, suteikęs akademinius ir gal net ideologinius pagrindus Santaros-Šviesos mąstytojams, liko už diskutuotinų temų akiračio kaip fonas. [p. 152].