Abipus vandenyno

LTRengdami pirmąjį Santaros-Šviesos suvažiavimą Lietuvoje 1993 m., šios idėjos iniciatoriai nežinojo, kas iš viso to išeis. Pirmasis eksperimentas padalyti Santaros-Šviesos suvažiavimą į dvi dalis (birželio mėnesį Lietuvoje ir rugsėjo mėnesį JAV) buvo bandymas pasodinti santarietišką daigą Lietuvos žemėje. „Sėkla jau krito Lietuvos žemėn. Tačiau niekas nežino, ar ji čia išaugs ir atneš vaisių“, - kalbėjo vienas šios iniciatyvos autorių filosofas Arvydas Šliogeris. Tikriausiai net didžiausi optimistai tuomet nebūtų patikėję, kad eksperimentas gali būti toks sėkmingas: nepaisant nepriklausomybės pradžioje vyravusio vietos žmonių įtarumo, įvairių žiniasklaidos kaltinimų, užslėpto ir kai kada netgi atviro šios išeivijos organizacijos puolimo, bėgant metams santarietiška sėkla ne tik prigijo, įsišaknijo, bet ir išaugo į tvirtą medį. Per šiuos tris dešimtmečius galima buvo stebėti bandymus kurti organizacijos skyrius ne tik Lietuvoje (Kaune, Vilniuje, Šiauliuose), bet ir Londone, o kasmetiniai Santaros-Šviesos suvažiavimai tapo gražia tradicija, įdomiomis paskaitomis, vakarinėmis kultūrinėmis programomis, kritiškomis diskusijomis ir laisva, nuoširdžia bendravimo dvasia, viliojančia akademinę bendruomenę ir jaunąją kartą. 2023 m. Santaros-Šviesos organizacija Lietuvoje šventė gražų 30 metų jubiliejų, o susidomėjimas jos suvažiavimais, bent jau žvelgiant į atvykstančiųjų skaičių, bėgant metams nemažėja. [p. 67-68].

• Išeivija minties ir veiksmo kryžkelėse: vieno ginčo istorija. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2020, 29, 89-103.
• "Išraiškos šokio žingsniu": Vytauto Kavolio santarietiškos veiklos metmenys. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2021, 32, 49-63.
• Lietuvių išeivijos liberaliosios srovės genezė: politiniai-organizaciniai aspektai : 1945 m. - šeštojo dešimtmečio pabaiga. Vilnius : Vaga, 2002. 310 p.
• Nematomos „Santaros-Šviesos“ moterys. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2020, 29, 105-119.