A Comparison of the armed struggles for independence in the Baltic states and Western Ukraine

LTŠis straipsnis – tai komparatyvinis tyrimas, leidžiantis pažvelgti į ginkluotų kovų dėl nepriklausomybės Baltijos valstybėse ir Vakarų Ukrainoje panašumus ir skirtumus. Judėjimai dėl nepriklausomybės prieš Sovietų Sąjungą Vakarinėje Sovietų Sąjungos dalyje prasidėjo 1944 m. ir tęsėsi iki 1953 m. Vakarų Ukrainoje ir Baltijos valstybėse skyrėsi pasipriešinimo kovų motyvai. Vakarų Ukrainoje buvo kovojama prieš visas valstybes, kurios ją valdė, t. y. prieš Lenkiją, Sovietų Sąjungą ir Vokietiją. Šis pasipriešinimas tęsėsi nuo pat 1918 m. Po pirmojo pasaulinio karo susikūrusios Baltijos šalys ir po dviejų dešimtmečių netekusios nepriklausomybės, dėl savo ypatingos geopolitinės padėties, matė blogiausią priešą – Sovietų Sąjungą, prieš kurią ginklu kovoti pradėjo 1941 m. Tyrimas atliekamas remiantis sovietų karinės administracijos dokumentais. 1946 m. ginkluota rezistencija Baltijos valstybėse ir Vakarų Ukrainoje vis dar buvo gana galinga, tačiau pasikeitė jos forma. Tūkstančiai nelegaliai gyvenusių ar besislapsčiusių žmonių, 1945 m. buvo legalizuoti, tik organizuotos ginkluotų partizanų grupės liko miškuose. Lietuvoje partizanų skaičius buvo mažesnis, nei Ukrainoje ir jų netektys buvo perpus mažesnės, o tai siejama su pasipriešinimo taktikos ypatumais. Latvijoje partizanų mirčių skaičius buvo septynis kartus mažesnis, nei Lietuvoje. Tai galėtų reikšti, kad Latvijoje partizanai veikė mažesnėmis grupėmis ir slapčiau, nei lietuviai. Estijoje pasipriešinimo kovos vyko ne taip intensyviai kaip vykdytos konspiracijos.Reikšminiai žodžiai: Baltijos valstybės; Ginkluota kova; II Pasaulinis karas; Okupacija; Raudonoji Armija partizanai; Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR); Sovietų sąjunga, Baltijos valstybės, NKVD kariuomenė, Ukraina, laisvės kovotojai, MGB, Lietuva; Vakarų Ukraina; Armed struggles; Baltic States; II World War; Occupation; Partisans; Red Army; Soviet Union; Soviet Union, Baltic states, NKVD forces, Ukraine, freedom fighters, MGB, Lithuania; Western Ukraine.

ENThis article is a comparative research enabling to observe differences and similarities of military struggles for independence in the Baltic States and Western Ukraine. Movement for independence against the Soviet Union in the western region of the Soviet Union began in 1944 and continued until 1953. Motives for these struggles differed in Western Ukraine and the Baltic States. Western Ukraine fought against all states occupying it, i.e. against Poland, the Soviet Union and Germany. This resistance lasted since 1918. The Baltic States, which emerged after World War I and then lost their independence in two decades, considered the Soviet Union to be the worst enemy. Their resistance fights against the Soviet Union started in 1941. The military resistance of 1946 in the Baltic States and Western Ukraine was rather powerful, however, its form changed. Thousands of illegal persons or those hiding from authorities were legalised in 1945, and only organised groups of partisans remained hiding in forests. There were fewer partisans in Lithuania than in Ukraine and their losses were twofold lower, and that is related to peculiarities of the resistance tactics. In Latvia, the number of deaths of partisans was sevenfold lower than In Lithuania. That could mean that in Latvia partisans operated in smaller and more secret groups than in Lithuania. Estonian resistance fights were not as intensive as conspiracies of Estonian partisans.

• Kita mėnulio pusė : Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944-1953 metais / Mindaugas Pocius ; Lietuvos istorijos institutas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. 426 p.
• The File on operation "Priboi" : a re-assessment of the mass deportations of 1949 / Heinrihs Strods, Matthew Kott. Journal of Baltic studies. 2002, vol. 33, no. 1, p. 1-36.