An Historical and political overview of the reserve and guard forces of the Nordic countries at the beginning of the twenty-first century
LTŠaltojo karo pabaiga sukėlė dramatiškus pokyčius Vidurio ir Šiaurės Rytų Europoje, o šie pokyčiai transformavo saugumo situaciją Skandinavijos valstybėse. Pasikeitusi saugumo situacija Skandinavijoje paskatino permąstyti saugumo pajėgų struktūrą, kuri vis dar buvo pritaikyta atlaikyti Šaltojo karo keliamus iššūkius ir grėsmes. Ginkluotųjų pajėgų rezervas ir valstybės apsauga buvo pagrindiniai Šaltojo karo laikotarpio Skandinavijos gynybos struktūriniai elementai. Ar tokio tipo gynybinės pajėgos yra vis dar tinkamos ir adekvačios šiandieninėje Šiaurės šalių saugumo situacijoje? Šiame straipsnyje apžvelgiama rezervo ir gynybos pajėgų šiandieninė padėtis penkiose Skandinavijos valstybėse – Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Straipsnyje pirmiausia aiškinamas šių struktūrinių elementų vaidmuo dviejuose gynybos modeliuose („totalinės arba teritorinės gynybos“ ir „kolektyvinės gynybos“), kiekvienos iš penkių minėtų valstybių situacijos analizei skirta po skyrių. Po to nagrinėjami NATO ir Europos Sąjungos (ES) santykiai gynybos srityje, įvertinama transatlantinių santykių įtaka Skandinavijos valstybių gynybos sistemoms. Išvadose teigiama, kad, pasibaigus Šaltajam karui, Šiaurės šalyse valstybės gynybos pajėgos tapo operacinėmis valstybės gynybos ir saugumo rezervinėmis pajėgomis, kurios esant reikalui gali būti pasitelktos ne tik vienos valstybės teritorijoje, bet ir kitur Skandinavijoje bei ES teritorijoje. Šie pokyčiai liudija, jog Skandinavijos valstybės ieško būdų kuo geriau prisitaikyti prie kintančios tarptautinės saugumo situacijos.
ENThe end of the Cold War provoked dramatic changes in the Central and North-eastern Europe, and these changes transformed the safety situation in Scandinavian states. The changed safety situation in Scandinavia encouraged reviewing the structure of security forces, which was still suitable to resist challenges and perils of the Cold War. The reserve of armed forces and the state defence were the main elements of the Scandinavian defence in the period of the Cold War. Are the armed forces of such type still proper and adequate in the contemporary situation of the security of the Nordic States? This article reviews the present situation of the reserve and defence forces in five Scandinavian states – Denmark, Finland, Island, Norway and Sweden. The article, first of all, explains the role of these structural elements in two defence models (“total or terror defence” and “collective defence”), and an analysis of each of the five mentioned states is presented in a separate section. These sections are followed by an analysis of NATO and EU relations in the field of defence, and the impact of transatlantic relations on Scandinavian defence systems is evaluated. The conclusions claim that after the end of the Cold War, defence forces of the Nordic States became operational state defence and security reserves, which, if a necessity occurs, can be summoned not only in the territory of one state, but also in other territories of Scandinavian states as well as in Europe. These changes evidence that Scandinavian states search for ways of better adjusting to the changing international safety situation.
