Nugalėto priešo įvaizdis karinių pergalių iškilmių metu: Mykolo Kričevskio atvejis

LTStraipsnis skirtas menkai tyrinėtam XVI-XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau - LDK) kultiiros aspektui: specifinių vaizduojamosios dailės kūrinių funkcionavimui karinių triumfų metu. Atspirties tašku pasirinktas LDK lauko etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos karinės kampanijos prieš sukilusius Ukrainos kazokus metu užfiksuotas Bogdano Chmelnickio kariuomenės pulkininko Mykolo Kričevskio atvaizdas. Įrodinėjama, kad 1649 m. liepos 31 d. mūšyje prie Lojevo (dab. Baltarusija) į nelaisvę paimto ir po kelių dienų nuo sužeidimų mirusio pulkininko Kričevskio portretą sukūrė Radvilos dvaro dailininkas, karinės ekspedicijos dalyvis ir metraštininkas Abrahamas van Westerveltas. Remiantis formaliosiomis ir ikonografinėmis vario raižinio ypatybėmis, keliama prielaida apie tokių dailės kūrinių propagandinį pobūdį ir jų naudojimą karinių pergalių iškilmių metu. Teigiama, kad tokia žuvusių priešininkų vaizdavimo tradicija galėjo susiformuoti ikikrikščioniškam nugalėtų priešininkų kūno dalių eksponavimo papročiui susijungus su karinių triumfų praktikoje išplitusia renesansine "all'antica" mada.

ENThe paper focuses on a little researched cultural aspect in the 16th-17th century Grand Duchy of Lithuania: the function of specific works of art during military triumph celebrations. The image of Michal Krzyczewski, colonel of Bogdan Chmelnickis army, recorded during the military campaign led by the Grand Duchy of Lithuania field hetmán duke Janusz Radziwill (Jonušas Radvila) against the rising Cossacks of the Ukraine has been chosen as a starting point. There have been attempts to prove that the portrait of colonel Krzyczewski, who was captured during the Loyev batUe (present Belarus) on 31st July 1649 and died in a few days from injuries, was created by Abraham van Westervelt, an artist of Radvilas court, member of his military expedition and chronicler. Referring to formal and iconographie characterisdcs of the artefact an assumption has been made about the use of analogous works of art and their propagandist character during celebrations of military victories in the Grand Duchy of Lithuania in the 16th-17th century The paper argues that such a tradition to represent conquered and killed enemies could have formed when the pre-Christian custom to exhibit body parts of conquered enemies, which is mentioned in historical sources, merged with the Renaissance "all'antica" fashion in the practice of military triumphs.