Rūpintojėlio vaizdinys ir atvaizdas XVI-XX a. I pusės Lietuvoje : disertacija

LTDisertacijos objektas Rūpintojėlio atvaizdas LDK ir Lietuvoje, t. y. šio atvaizdo raiška profesionalioje bažnytinėje ir religinėje liaudies dailėje. Jis analizuojamas XVII-XIX bažnytinės ir XIX a. II pusės - XX a. I pusės kaimo kultūros kontekste. Tyrimo tikslai: ištyrinėti Rūpintojėlio ikonografinio tipo paplitimą XVII-XX a. I pusėje, apibūdinti stebuklinguosius Rūpintojėlio atvaizdus ir jų plitimo ypatumus, nustatyti atvaizdo paskirtį bažnyčiose ir memorialiniuose liaudies paminkluose, atskleisti Rūpintojėlio atvaizdo sampratą XVII-XX a. I pusėje Lietuvos religinėje kultūroje, išanalizuoti Rūpintojėlio atvaizdo ikonografiją, išskirti jos atmainas ir pagrindines grupes, aptarti ikonografinių atributų simboliką, nustatyti profesionalių ir liaudies meistrų kurtų atvaizdų traktuotės sąsajas. Disertacijoje rekonstruotas Rūpintojėlio atvaizdo plitimas ir paplitimas Lietuvoje, nustatyta jo paskirtis sakraliniuose pastatuose, išplėtota devocinio atvaizdo teorija, atskleista Rūpintojėlio samprata tikėjimo, pamaldumo požiūriu, išskirtos ikonografinio tipo atmainos, nustatyta profesionaliosios ir liaudies dailės sąsajos. Pirmą kartą Lietuvos menotyroje kompleksiškai tiriama Rūpintojėlio atvaizdo raiška bažnytinėje ir liaudies dailėje, analizuojama jo paskirtis, sampratos ypatybės. Iki šiol Lietuvoje visiškai netyrinėti bažnytiniai Rūpintojėlio atvaizdai. Nauja yra ir tai, kad religinė liaudies skulptūra ir bažnytinės dailės objektai nagrinėti kaip krikščioniškosios kultūros dalis, todėl tyrimuose aptartas būtinas religinis kontekstas.

ENThe image of Christ in Distress in Lithuanian Grand Duchy and in Lithuania, i.e. expression of this image in professional ecclesiastic and religious folk art, was chosen as the object of research. It was analysed in the context of ecclesiastic culture of the 17th-19th centuries and rural culture of the second half of the 19th century - the first half of the 20th century. The tasks of this dissertation were to investigate prevalence of the iconographic type of Christ in Distress in the 17th century - the first half of the 20th century, to describe the miraculous images of Christ in Distress and characteristics of their spreading, to determine the purpose of the image in churches and folk memorial monuments, to disclose the concept of Christ in Distress image in the religious culture of Lithuania in the 17th century - the first half of the 20th century, to analyse iconography of Christ in Distress image, to distinguish its varieties and the main groups, to discuss symbolism of iconographic attributes, to determine the links between interpretation of images created by professional and folk masters. The dissertation reconstructs spreading and prevalence of Christ in Distress image in Lithuania, establishes its purpose in sacral buildings, displays theory of devotional images, discloses the concept of Christ in Distress in the sense of faith and piety, distinguishes varieties of the iconographic type, establishes links between professional and folk art.For the first time in Lithuanian art criticism, expression of Christ in Distress image in ecclesiastic and folk art has been studied in a complex way, its purpose and properties of its concept have been analysed. So far, ecclesiastic images of Christ in Distress have not been studied in Lithuania at all. Analysis of religious folk sculpture and ecclesiastic art objects as the part of Christian culture is also novel, therefore a necessary religious context has been discussed in the research.