Universiteto studentų profesinės identifikacijos procesas socialinių mokslų studijose

LTDisertaciniu tyrimu (taikant mokslinės literatūros analizę, pusiau struktūruotą interviu ir fenomenografiją) siekta atskleisti studentų profesinės identifikacijos socialinių mokslų krypties studijose charakteristikas, išryškinant šiems procesams įtaką darančius veiksnius ir sąveikas tarp jų. Pagrįstas profesinės identifikacijos procesas keturių perspektyvų (edukologinės, psichologinės, sociokultūrinės ir filosofinės) kontekste; nustatyti reikšmingi kontekstiniai procesai (profesinė socializacija, profesinis ugdymas, profesinių žinių struktūra ir profesinių vertybių internalizavimas). Atskleisti profesinei identifikacijai reikšmingų edukacinių veiksnių modelis ir socialinius mokslus studijuojančių studentų profesinės identifikacijos dinamikos modelis, kuriame išskirti konkretūs proceso etapai ir svarbiausi pokyčiai. Nustatyti ir hierarchine tvarka pristatomi socialinių mokslų studentų profesinę identifikaciją palaikantys ir trikdantys edukaciniai veiksniai. Sukurta ir aprašyta socialinių mokslų studentų profesinės identifikacijos tyrimo metodologija. Sukaupti moksliniu požiūriu nauji faktai apie septyniose socialinių mokslų srities studijų programose studijuojančių studentų profesinę identifikaciją ir tai atlikta pristatant hierarchines socialinių mokslų studentų profesinės identifikacijos proceso dinamikos ir trikdančių bei palaikančių veiksnių struktūras. Išryškintos teorinės prielaidos ir hipotetinės sąlygos studentų profesinei identifikacijai studijų metu formuotis, išskiriant edukaciniu požiūriu objektyvius ir subjektyvius šio proceso elementus.

ENThe aim of the qualitative research (when applying scientific literature analysis, semi-structured interview and phenomenography) was to analyse the process of students‘ professional identification in the field of Social Sciences. In the dissertation the process of professional identification through analysis of four perspectives (educational, psychological, socio-cultural and philosophical) is described. Also contextual processes (professional socialization, professional education, structure of professional knowledge and internalization of professional values) are identified and explained. A model of educational factors that positively and negatively influence the process of professional identification and a model showing the dynamics, stages and the main changes of the process of professional identification of Social Sciences students were created and described. The research methodology of students‘ professional identity formation in the studies of Social Sciences was constructed and explained. This research provided with the new information about formation of professional identity of students who represent seven different study programmes of Social Sciences. Results of the research also show the dynamics of above-mentioned process and point out a set of positive and negative factors that influence professional identification during studies. Theoretical preconditions and suppositional conditions for initiation and facilitating professional identification during studies were defined, and positive and negative (‘risky‘) elements from the educational point of view were described.

• Self-education as premise and context for teacher’s identity development: the case of master studies in educational science. Bildungswissenschaften und akademisches Selbstverständnis in einer globalisierten Welt. Frankfurt am Main : Peter Lang, 2014. P. 171-181.
• Žinių konstravimas aukštojoje mokykloje, kaip prielaida studento profesinio tapatumo vystymuisi. Profesinės studijos: teorija ir praktika 2012, Nr. 10, p. 133-141.