Klaipėdos jūrų prekybos mastai ir struktūra 1664-1722 metais

LTKlaipėda, kaip uostas, turėjo visiškai įprastas sąlygas. Iki XVI a. Baltijos jūros prekyboje jis nevaidino reikšmingesnio vaidmens. Tai buvo nulemta politinių ir geografinių sąlygų - politinių ribų atskyrimas nuo savo natūralaus lietuviškų ir rusiškų žemių užnugario. Nepaisant patogios uosto padėties prie įplaukos iš Kuršių nerijos į Baltijos jūrą, XVI a. II deš. pagrindinis prekių srautas, atplukdomas Nemunu, ėjo į Karaliaučių. Kaip jūrinis uostas Klaipėda įgijo reikšmę tik nuo XVI a. vidurio. Buvo gabenama mėsa, rąstai, kailiai, žuvys, sėmenys, kanapės ir javai. Pagrindinė importo prekė, gabenama jūra, buvo druska. Klaipėda palaikė prekybinius ryšius su Švedija, Danija, Nyderlandais, Liubeku, Dancigu ir kitais Baltijos jūros uostais. Klaipėdos jūrinės prekybos apyvarta 1664–1719 m. keitėsi nuo 95 tūkst. iki 457 tūkst. talerių. Pagrindinį vaidmenį eksportuojant prekes vaidino kitos (išskyrus grūdus) auginamos kultūros, sudarančios 70–93% viso išvežimo. Klaipėdos uostas vaidino svarbų vaidmenį išvežant Baltijos jūra linus. 1684–1686 m. tų žemės ūkio produktų derliaus eksportas sudarė daugiau nei 57% Karaliaučiaus eksporto ir 18% - Rygos. Tarp pramonės prekių, importuojamų į Klaipėdą, dominavo įvairios rūšies ir veikiau pigesnės tekstilės rūšys. Pastovios Klaipėdos importo prekės buvo krautuvinės prekės, statybinės medžiagos, stiklas, popierius, krakmolas. Mažesniais kiekiais ir tik retkarčiais buvo importuojami metalo gaminiai (skarda, viela, vinys), trikotažo gaminiai, namų apyvokos prekės ir ginklai (šoviniai, špagos, pistoletai, karabinai).Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos istorija; Klaipėdos uosto jūrų prekyba (1664-1722); History of Klaipėda; Klaipėda's port sea trade (1664-1722); Klaipėda; Jūrų prekyba; Baltijos jūra; Karaliaučius; Švedija (Sweden); Danija (Denmark); Nyderlandai (Netherlands); Liubekas; Dancingas; Muitinės knygos; Prekybos apyvarta; Prekės; Eksporto prekės; Importas; Prancūzija (France); Prūsija; 17 amžius; 18 amžius.

ENKlaipėda gained its importance as a sea port from the middle of the 16th c. only. The main commodities at that time were meat, logs, furs, fish, linseed and grain. The main imported commodity carried by sea was salt. Klaipėda maintained trade relations with Sweden, Denmark, the Netherlands, Lübeck, Danzig and other Baltic Sea ports. According to orders issued in 1565,1580,1619 and 1622, Klaipėda had to adhere to the limitations on sea trade dictated by Königsberg. However, in 1657 the residents of Klaipėda managed to obtain a privilege whereby they could trade freely and without any limitations, whereas foreign merchants who had settled in Klaipėda were obliged to obtain the town-dweller's rights. The scope, structure, geography and balance of Klaipėda sea trade between 1664 and 1722 are reflected in the customs register books found in Berlin Secret State Archives (Berlin Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz). At the rear of the port of Klaipėda was Prussian rural districts famous for their crops, e.g. Tilžė, Įsrutis, Ragainė, as well as Lithuania, 70-93% of the total export commodities were flax, linseed and hemp. 25% of the total commodities were industrial products produced in Klaipėda. They included large quantities of knitwear, yarn and woven goods. The main import commodity shipped via Klaipėda was salt. It was imported from France, Spain and Lüneburg. Considerable quantities of groceries were imported, too. Beer and strong drinks were shipped from Lübeck, Soldau, Danzig and Kolberg. Regular goods imported to Klaipėda were store goods, building materials, glass, paper and starch. [From the publication]