LTRemiantis Kaliningrado srities valstybės archyvo (GAKO) medžiaga, straipsnyje supažindinama su Rytų Prūsijos (Ypatingosios karinės apygardos teritorijos - būsimos Kaliningrado srities) civilių vokiečių gyventojų ir tarybinių persikėlėlių sveikatos būkle. Nagrinėjamos civilių gyventojų sergamumo ir mirtingumo augimo priežastys pirmaisiais pokario metais: aprūpinimas maisto produktais, sveikatos apsaugos sistemos būklė ir vystymosi dinamika, gyvenimo ir buities sąlygos. Ypatingas dėmesys skiriamas vokiečių ir atvykėlių vaikų gyvenimui Rytų Prūsijos teritorijoje 1945-1947 metais. Daromos išvados: 1) Regiono gyventojų vokiečių, netgi dirbančių, aprūpinimas maistu ir mityba buvo visiškai nepakankamas. 2) Dėl prastų buities sąlygų tiek ligoninėse, tiek ir gyvenamuosiuose namuose labai plito infekcinės ligos, jų gydymo efektyvumas buvo mažas. 3) Sveikatos sistemos infrastruktūros atkūrimas ir pertvarkymas pirmaisiais mėnesiais po karo vyko chaotiškai, jokio plano, remiantis šaltiniais, iki 1946 m. balandžio mėn. nebuvo. 4) Valdžios politika civilių gyventojų atžvilgiu buvo prieštaringa: buvo mėginama išspręsti gyventojų buities, mitybos, sveikatos ir sanitarijos klausimus, tačiau materialiniai ištekliai buvo labai menki; ilgą laiką nebuvo aiškios šios teritorijos vystymo(si) perspektyvos.
ENBased on documents in the Kaliningrad Regional State Archive, the article considers the health of the German population and Soviet people in East Prussia (the territory of the Special Military District and subsequently - the Kaliningrad Region). Factors, such as provisioning/nutrition, the state and dynamics of the health care system and living conditions that influenced the civilian population's incidences of disease and mortality rates during the first postwar years are examined. Special attention is given to the lives of German and Soviet children in the East Prussia in 1945-1947.