Vinco Kudirkos poezijos socialumas

LTStraipsnyje aktualizuojama poezijos ir literatūros apskritai socialumo samprata, iškeliamas šios sampratos "negrynumas" ir santykinumas, neleidžiantis jos formalizuoti bei standartizuoti. Aptariant V. Kudirkos poezijos socialumą pasitelkiamas sociologijos klasiko Ferdinando Tönnieso Gemeinschaft I Gesellschaft (bendruomenė / visuomenė) dvinaris modelis, kurio koreliatais Kudirkos poezijoje galėtume laikyti tautos tėvo I tautos, taip pat vyriškumo / moteriškumo priešpriešas. Atviri savo epochos sociokultūriniams iššūkiams, Kudirkos eilėraščiai yra persmelkti asmeninio įsipareigojimo aistros ir grindžiami giluminiais moralumo bei sakramentalumo imperatyvais. Fundamentali vertybių hierarchija ir telkianti galia šios poezijos socialumą susieja su universaliuoju žmogiškumo branduoliu, todėl Kudirkos poetinis žodis šiandien išlieka gyvastingas ir svarbus.

ENThe article topicalizes the sociality of poetry and literature in general, maintaining that the concept of sociality is highly relative and functional, and therefore escapes theoretical purification and standardization. The sociality of Vincas Kudirka s poems is being discussed after the binary model Gemenschaft / Gesellschaft (community I association) proposed by a German classic of sociology Ferdinand Tönnies. The presumptive correlatives of this model to be identified in Kudirkas poetry are such binary oppositions as father of the nation / nation as a family, male / female, domestic I strange. Kudirka takes up the challenges of his epoch, and his social stand is supported by his personal responsibility founded on morality and sacramentality as its underlying basis. The poems of Kudirka are distinguished for their value-laden character and socializing capacity. This kind of poetry derives its social implications from the fundamentality and universality of human condition, and thus contains its topicallity in the course of time.