Nusikaltimai "prie Smetonos": rezonansinių tarpukario Lietuvos baudžiamųjų bylų studija
LTKnyga analizuoja garsias tarpukario Lietuvos bylas. Tyrime laikomasi nuostatos, kad konkrečios piktų darbų istorijos – visuomenės atspindys. Gal pats nusikaltimas sociologiniu požiūriu ir yra kraštutinis poelgis, bet aplinkybės, kurioms susiklosčius jis įvykdomas, dažnai būva kaip tik dėsningos. Tarpukaris anaiptol nebuvo šilta ir jauki epocha. Priešingai. Žmonės daug dažniau nei šiandien santykius aiškindavosi veiksmais, ir , bent tarp karininkų, tebevykdavo dvikovos. Aptariama „Pašto ženklų byla“ – istorija apie amžinuosius dalykus – aferistų spindesį ir skurdą. „Pasų aferos byla“ atskleidžia bene plačiausią valstybinių ir socialinių problemų spektrą. Visų pirma – intrigomis ir miglotais darbeliais verdantį Vidaus reikalų ministerijos gyvenimą. Greta to – emigraciją ir lietuvių ir žydų santykių subtilybes. „Prano Šileikos“ byla – kurioziška ir kiek makabriška istorija, kurioje skandalingos žmogžudystės tyrimas išauga į tikrų politinių sąmokslų narpliojimą. Politinėje erdvėje po nepasisekusių demokratijos bandymų įsivyraudavo kumščio teisė ir organizuoti kokį sukilimą prieš savo oponentus valdžioje buvo įprastas dalykas. Trumpai tariant, idealizmas ir dramatizmas reiškė ne tik (o gal net ne tiek) pasiryžimą mirti, bet ir pasiryžimą žudyti dėl savo idealų. Šią tarpukario politikų nuostatą ir atspindi „Prano Šileikos“ byla. Paskutinės dvi bylos leidžia žvilgtelėti į „tikrą“ nusikaltėlių pasaulį. Pirmoji – apie tai, kaip tampama nusikaltėliu, o paskutinioji – apie tai, koks gyvenimas laukė tarpukario Lietuvoje peržengus moralinį rubikoną. Tai baisioji Rickaus istorija.
ENThe book analyses notable cases of interwar Lithuania. The study proposes that the specific stories of evil acts are a reflection of society. A crime is a marginal act from the sociological point of view; however, its circumstances are usually regular. The interwar period was not a warm and cosy epoch. On the contrary, people would more often than nowadays settle their relations by acts and duels would be called at least between officers. The paper discusses the “Case of Postage Stamps” – a story about the eternal things: the blaze and poverty of swindlers. The “Case of Passport Affair” reveals the almost widest range of state and social problems. First, the life of the Ministry of the Interior boiling with schemers and shadowy acts. Second, emigration and the subtleties of the relationship between Jews and Lithuanians. The “Case of Pranas Šileika” is a curious and slightly macabre story, in which the investigation of a scandalous murder develops into the tangle of real political plots. In the political domain, after unsuccessful attempts of democracy, the club-law would take the stand and organisation of a rebellion against the political opponents in power was a common thing. To put it short, idealism and dramatic nature meant not only (or maybe even not that much) a determination to die, but also a determination to kill for your ideals. The “Case of Pranas Šileika” reflects this attitude of interwar politicians. The last two cases allow having a look at the “real” world of criminals. One is about becoming a criminal and the other is about the life in interwar period having crossed the moral Rubicon. It is the horrible story of Rickus.
