Tauragnų vandenvardžiai

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėTauragnų vandenvardžiai
Kita antraštėNames of Water Bodies in Tauragnai Area
AutoriaiBilkis, Laimutis
KnygojeTauragnai / vyriausiasis redaktorius Venantas Mačiekus . Viln, P. 1029-1036. (Lietuvos valsčiai ; kn. 12)
Reikšminiai žodžiai
LTRytų aukštaičiai uteniškiai; Vandenvardžiai
Santrauka / Anotacija

LTTarpukariu (apie 1935 m.) iš Tauragnų valsčiaus užrašyta 60 vandenvardžių: 33 ežerų vardai ir 27 upių bei upelių vardai. Kilmės požiūriu Tauragnų valsčiaus upių bei ežerų vardus galima suskirstyti į tris grupes. Patys seniausi yra tie, kurie galėjo atsirasti dar prieš lietuvių ir apskritai baltų kalbų susidarymą. Todėl ir jų kilmei paaiškinti nepakanka lietuvių bei baltų kalbų duomenų – kilmės rakto reikia ieškoti kitose indoeuropiečių ar netgi finougrų kalbose; šiam sluoksniui galėtų priklausyti keturi vandenvardžiai: Būkà (Būgà), Jarìlka, Pelãkis, Sylỹs. Kitą grupę sudarytų bendrabaltiškieji vandenvardžiai, t. y. tokie, kurių kilmė paaiškėja gretinant juos su baltų kalbų vietovardžiais ar bendriniais žodžiais. Daugelio kitų vandenvardžių kilmei paaiškinti pakanka lietuvių kalbos faktų. Dažnai akivaizdų upių ir ežerų vardų ryšį su bendriniu žodžiu patvirtina ir nesunkiai nuspėjama vandenvardžių atsiradimo motyvacija. Daugiausia yra priesagų vedinių: su 12 priesagų išvesti 27 vandenvardžiai, turintys priesagas -eiv-, -ėj-, -el-, -ėl-, -en-, -ik-, -ykšt-, -ilka, -in-, -išk-, -n-, -iuk-. Antroji pagal gausumą yra galūnių vedinių grupė: su galūnėmis -a, -ė, -is, -ys sudaryta 13 vandenvardžių. 8 vandenvardžiai yra pirminiai, t. y. tokie, kurie padaryti be papildomų darybos priemonių ir struktūriškai visiškai sutampa su pamatiniu bendriniu ar tikriniu žodžiu. Sudėtiniai vandenvardžiai, t. y. iš dviejų žodžių susidedantys dariniai, yra 7. 3 vandenvardžiai laikytini sudurtiniais, t. y. sudurtais iš dviejų žodžių. 2 vandenvardžiai yra priešdėlių až- ir po- vediniai. [Iš leidinio]

EN60 names of water bodies were recorded during the interwar period (approx. 1935) from the Tauragnai rural district: 33 names of lakes and 27 names of rivers and streams. Names of rivers and lakes in Tauragnai rural district could be divided into three groups in terms of origin. The oldest names could have appeared even before the Lithuanian and the Baltic languages in general emerged. Therefore data of the Lithuanian and Baltic languages are not sufficient to explain their origin; the key of origin should be searched for in other Indo-European or even Ugro-Finnic languages; four names of water bodies should fall within this group: Būkà (Būgà), Jarìlka, Pelãkis, Sylỹs. Common Baltic names, i.e. the meaning of these names becomes clear when comparing them to the Baltic names of places or common words, of water bodies would make the other group. The knowledge of the Lithuanian language is sufficient to explain the origin of other names of water bodies. The evident relation of rivers and lakes’ names with the common word is often confirmed by and easily predictable by the motivation of rise of water bodies’ names. The most abundant are suffix derivatives: 27 names of water bodies were made with 12 suffixes: -eiv-, -ėj-, -el-, -ėl-, -en-, -ik-, -ykšt-, -ilka, -in-, -išk-, -n-, -iuk-. The second biggest is a group of ending derivatives; 13 names of water bodies were made with endings: -a, -ė, -is, -ys. 8 names of water bodies are primary, this means that are made without any additional word formation devices and their structure fully match the structure of the underlying common or proper word. There are 7 compound names of water bodies i.e. compounds made of two words. 3 names of water bodies are considered to be compound, i.e. made of two words. 2 names of water bodies are the derivatives of prefixes až- and po-.

Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Susijusios publikacijosLietuvos vietovardžių žodynas / Lietuvių kalbos institutas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008-. t. (646, 520, 380 p.).
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2055
Atnaujinta2013-04-28 15:35:51
Metrika Peržiūros: 2