Some cosmological aspects of Catholic churches in Lithuania

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Some cosmological aspects of Catholic churches in Lithuania
Alternative Title:
Kai kurie kosmologiniai Lietuvos katalikų bažnyčių aspektai
In the Journal:
Archaeologia Baltica. 2008, t. 10, p. 200-206
Keywords:
LT
Bažnyčių orientavimas; Kanoninis orientavimas; Krikščioniškoji kosmologija; Krikščionybė, bažnyčios, erdvinė orientacija, ikikrikščioniški vaizdiniai; Nekanoninis orientavimas; Orientavimas pagal šventvietes; Skudutiškis; Sodeliai; Tauragnai; Vilnius.
EN
Canonical orientation; Christian cosmology; Christianity, churches, spatial orientation, prechristian constructs; Church orientations; Non-canonical orientation; Orientation upon sacred places; Skudutiškis; Sodeliai; Tauragnai; Vilnius.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjami kai kurie kosmologiniai Lietuvos katalikų bažnyčių pastatų aspektai. Disponuojama duomenimis apie 326 bažnyčių, statytų XIV–XX a., didžiųjų durų (pagrindinio įėjimo) orientaciją. Iš jų 223 dabar tebestovinčių pastatų orientacijos matuotos vietoje; kitų 103 – žinomos iš rašytinių šaltinių. Kanoniškai durimis į vakarus yra orientuoti 139 Lietuvos katalikų kulto pastatai (42,63 proc. visų tirtų pastatų). Kanoninėje orientacijoje taip pat galime ieškoti vienokių ar kitokių krikščionybės inkultūracijos aspektų ir gilesnių nei vien „kelio nuo nuodėmės link išganymo“ idėjų išraiškų. Krikščioniškojoje bažnyčioje aktualesnė kelio, o pagonių šventykloje – taško simbolinė reikšmė. Sąveikaujant šioms idėjoms visiškai nesudėtingas tampa tolesnis žingsnis – pailgą bažnyčią durimis pastatyti į ypatingą tašką vakariniame (saulėlydžio) horizonte. Tas ypatingas taškas galėtų būti saulėlydžio azimutas per bažnyčios šventojo globėjo dieną. Tokios orientacijos pavyzdžiai gali būti Šv. Mikalojaus bažnyčia Vilniuje (XIV-XVI a.), Klovainių (Pakruojo raj., XVII–XIX a.), Tryškių (Telšių raj., XVI–XVIII a.), Janapolės (Telšių raj., XVIII-XIX a.), Žemaičių Naumiesčio (Šilutės raj., XVIII a.), Vaiguvos (Kelmės raj., XVI–XIX a.) bažnyčios.Statistinė duomenų analizė taip pat išryškino gana didelę pastatų grupę, orientuotą priešingai, nei reikalavo kanonas. Šių pastatų įėjimai buvo rytuose, o didieji altoriai – vakaruose. Durimis į rytus yra orientuoti 63 Lietuvos katalikų kulto pastatai, tai sudaro 19,32 proc. visų tirtų pastatų. Tokia bažnyčių orientacija atsirado jau ankstyvojoje krikščionybėje. Rytai, kaip bažnyčių orientavimo kryptis, akcentuojami taip pat krikščionių autorių raštuose. Rytai (saulėtekio taškas) ne mažiau svarbūs ir lietuvių pagoniškajai tradicijai, kurioje soliariniai kultai užėmė ypatingą vietą. Vienas galimų tos sąveikos variantų – bažnyčios orientavimas didžiosiomis durimis į saulėtekį šventojo globėjo dienos rytą. Tokios orientacijos pavyzdžiai gali būti Tauragnų (Utenos raj., XV–XIX a.), Buivydžių (Vilniaus raj., XVIII a.) bažnyčios, Sodelių (Panevėžio raj., XVIII a.) Šv. Dvasios koplyčia. Geografinės žinios ne tik nukreipė besimeldžiančiųjų Vakarų europiečių veidus į rytus, Jeruzalės link, bet ir galėjo paskatinti įdomią orientacijos tradiciją Lietuvoje. Architektūros istorikų yra pastebėta, kad daugelis gotikinių mūrinių Lietuvos bažnyčių turi pietinius įėjimus. Tiriant bažnyčių orientacijas, nustatyta, kad net 124 bažnyčios (38,03 proc. tirtų pastatų) orientuotos šiaurės–pietų kryptimi. Kiekvienos šalies reali geografinė padėtis gali atitinkamai pakoreguoti kiekvieną konkretų erdvinį modelį. Realiai žiūrint iš Lietuvos Jeruzalė yra ne į rytus, kaip Vakarų Europoje, o į pietus. Tai, be abejo, nebuvo naujiena to meto žmonėms. Pavieniais atvejais bažnyčios galėjo būti orientuojamos į sakralius artimesnės aplinkos objektus. Tokios orientacijos pavyzdys gali būti Skudutiškio (Molėtų raj., XVIII–XX a.) bažnyčia. [Iš leidinio]

ENThis paper presents a preliminary study of the orientation of Lithuanian Catholic churches and interactions between Christian and pagan cosmologies in Lithuanian church architecture. We can state that the Christianization of Lithuania involved an interaction of these two systems. It is already known that models of time and space in Christian Europe were reflected in the architecture of Lithuanian Catholic churches. But pagan cosmology also influenced Lithuanian Christian architecture. [From the publication]

ISSN:
1392-5520; 2351-6534
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/20513
Updated:
2018-12-17 12:21:10
Metrics:
Views: 47    Downloads: 2
Export: