Some peripheral forms of the Mediterranean and oriental zodiac traditions in heathen Lithuania

LTStraipsnyje nagrinėjama jau ankstesniuose autoriaus darbuose aptarta savito baltiškojo Zodiako egzistavimo galimybė. Folklorine medžiaga grindžiamas šios srities hipotezes (Vaiškūnas, 2000) patvirtinti ir išplėtoti leido pažintis su vienos iš Gardino bažnyčių rūsyje pokariu rasto, XVI a. datuojamo apeiginio kaušo dekoru, kurį sudaro praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje restauruojant kaušą po polichromine tapyba aptikti senesni degintine technika atlikti kontūriniai piešiniai. Ornamentiniais rėmais vienas nuo kito atskirti 12 ženklų vaizduoja gyvūnus, paukščius ir žmones. Piešinių semantikos ir išdėstymo struktūros analizė parodė, jog šie atvaizdai atitinka 12-os tradicinių Zodiako ženklų sistemą. Kaušo Zodiako ženklų atvaizdus lyginant su dabartinio tradicinio (TZ) zodiako ženklais galima suskirstyti į tris grupes (3 pav.; Plate III: 1-6; Plate IV: 7-12): 1. Ženklai, išsaugoję tą patį vaizdą kaip ir tradicinio Zodiako ženklai, būtent: Dvyniai (4), Svarstyklės (8), Šaulys (10) ir Ožiaragis (11). 2. Ženklai, besiskiriantys nuo TZ, tačiau galintys būti pripažinti TZ ženklų variantais: Avinas (2) ir galbūt Žuvys (1). 3. Originalūs, visiškai neatitinkantys TZ ekvivalentų ženklai: Jautis (3), Vėžys (5), Liūtas (6), Mergelė (7), Skorpionas (9) ir Vandenis (12). Šeši originalūs Zodiako ženklai yra: Raitelis – Jautis (3); Povas I – Vėžys (5); Povas II – Liūtas (6); Gervė - Mergelė (7); Elnias su elniuku - Skorpionas (9); Žirgas – Vandenis (12).Šių ženklų svarbą vietinei mitologinei ir kalendorinei tradicijai liudija jų populiarumas tautosakoje. Elnias, arklys ir povas laikomi populiariausiais su kosmologiniais motyvais siejamais zoomorfiniais kalendorinių dainų personažais (Laurinkienė, 1990, p. 83). Kita vertus, Elnio (9), Povų (5–6) ir Žirgo (12) atvaizdų išsidėstymas Zodiako rate vienas kito atžvilgiu 90 laipsnių intervalu leidžia spėti šiuos ženklus galėjus būti svarbių kalendorinių sezonų orientyru. Prie šios trijulės pridėjus Jaučio žvaigždyną atitinkantį Raitelio ženklą, gauname Zodiako ratą į 4 ketvirčius dalijančius 2 koliūrus. Nustatyta, kad šiuos 4 Zodiako ženklus atitinkančių žvaigždynų sinodinės pozicijos XII–XVII a. galėjo būti svarbios sezoninio žvaigždžių kalendoriaus gairės. Astronominiais duomenimis paremtas prielaidas bandoma tikrinti ieškant sąsajų tarp originalius Zodiako ženklus atitinkančių žvaigždynų sinodinių pozicijų ir kai kurių kalendorinių papročių bei kosmologinių folkloro vaizdinių. Prieinama išvada, kad apeiginio kaušo piešinių visuma sudaro savitą vietinės tradicijos transformuotą tradicinį Viduržemio kultūros Zodiaką. Perimto Zodiako dalies ženklų pakeitimas vietinę tradiciją atitinkančiais ženklais gali rodyti egzistavus reikšmingas vietines pagoniškas astronomines–kalendorines praktikas ir tradicijas. Pakeitimų pobūdis, originalių zodiako ženklų padėtis ir jų semantinis kontekstas liudija vėlyvaisiais viduramžiais Lietuvoje dar buvus astronomine praktika pagristą ir savita kosmologija motyvuotą sezoninį žvaigždžių kalendorių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etnoastronomija; Mitologija; Pagoniška Lietuva; Rytai; Tradicijos; Viduržiemio regonas; Zodiakas; Žvaigždynas; Constellations; Ethnoastronomy; Heathen Lithuania; Mediterranean; Mythology; Oriental; Traditions; Zodiac.

ENI have previously presented some evidence concerning the possibility of a Baltic zodiac, documented by archaeological artefacts and supported by historical sources (Vaiškūnas 2000). It seems clear that such knowledge was imported into the Baltic region from Classical and Medieval cultures to the south. If the Baltic zodiac was a simple copy of the Mediterranean one, it would be of minor interest for the iconography of Baltic constellations, but in the Baltic versions we observe very important differences from the Classical model. In this paper I analyse the relevant traditions in more detail and discuss these differences in the hope that it can offer us valuable information about sky mythology in northern traditions. [From the publication]