Kristijono Gotlybo Milkaus poema "Pilkainis" : tarp istorijos ir metaforos

LTStraipsnyje analizuojama Kristijono Gotlybo Milkaus poema „Pilkainis“. Pasak autorės, poemos istorinių faktų tikslumas rodo, jog Milkus vienodai pretendavo tiek į istoriko, tiek į poeto statusą. Kita vertus, „Pilkainyje“ tolydžio iškylantis ironiškas ankstesnių istorijos procesų vertinimas, dėstymo forma – gerai apgalvotos struktūros poezijos kūrinys – kreipia skaitytojo akis į lygia greta atsiveriantį antrąjį – alegorinį – poemos reikšmės planą. Lietuvių poezijos lauke Milkus tapo pirmuoju rašytoju, istorijos siužetą įvilkusiu į poetinį drabužį. Tradiciškai Milkaus „Pilkainis“ laikomas istorine poema, istorine-kronikine poema, eiliuota kronika. Tačiau taip apibūdinant nuošaly paliekama poemos visuma, jos pabaigoje pridėta malda, kuri iš esmės laužo epinės poemos stilistiką. Straipsnyje siekiama papildyti Milkaus poemos analizę poezijos formos dalykais, apmąstyti poemos struktūrą. Poemos rankraščio ekspertizės duomenys liudija, jog Milkus pats kruopščiai skaičiavo „Pilkainio“ eilutes, vadinasi, tiek eilučių kiekis, tiek struktūrinis grafinis poemos sutvarkymas jo buvo skrupulingai apmąstyti. Struktūros analizės atveriamas alegorinis poemos matmuo leidžia palyginti ją su Švietimo epochoje suklestėjusiu pasakėčios žanru, glaudžiai susijusiu su vadinamąja „paslėptos tiesos“ poetine teorija. Milkus, remdamasis literatūroje jau egzistavusiais, tarsi kūrė naujųjų laikų žmogiškąją komediją – geros pabaigos knygą, kurioje siekė iki apibendrinančių aukštumų iškelti ir taip įprasminti nebe asmeninę, o kolektyvinę mažo provincijos miestelio istoriją.Reikšminiai žodžiai: Alegorija; Apšvieta; Istorinė poema; Katalikybė; Kristijonas Gotlybas Milkus; Pagonybė; Progresas; Protestantizmas; Simbolis; „Pilkainis“; Allegory; Catholicism; Christian Gottlieb Mielcke; Enlightenment; Historical poem; Paganism; Progress; Protestantism; Symbol; „Pilkainis“.

ENThe paper analyses the poem “Pilkainis” by Christian Gottlieb Mielcke. According to the author, the accurateness of historical facts in the poem shows that Mielcke claimed the status of both a poet and a historian. On the other hand, the ironic evaluation of the previous historical processes regularly emerging in “Pilkainis” and the form of narrative – a piece of poetry of a well-thought-out structure – draws the reader’s attention to the parallel allegoric plane of the meaning of the poem. Mielcke became the first Lithuanian poet who wrapped the historic plot in poetic garments. Traditionally, “Pilkainis” is considered a historical poem, historical-chronicle poem, versed chronicle. However, this description leaves the entirety of the poem aside; a prayer goes after the poem, which basically breaks the stylistics of the epic poem. The paper seeks to supplement the analysis of Mielcke’s poem with the aspects of poetry form, and reflect on the poem structure. The data of the expert examination of the poem manuscript testify that Mielcke thoroughly calculated the verses of “Pilkainis”, thus, he meticulously considered both the quantity of verses and the structural graphical arrangement of the poem. The allegoric plane of the poem revealed by structural analysis allows comparing it with the genre of a fable that thrived in the Epoch of Enlightenment, which is closely related to the so-called poetic theory of “hidden truth”. Mielcke, referring to literature, as if created the human comedy of the New Ages – a book with a happy ending which sought to exalt to generalising heights and commemorate a collective rather than personal history of a small provincial town.