Adopcja w prawie Litewskim XV i XVI wieku

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Adopcja w prawie Litewskim XV i XVI wieku
In the Journal:
Notes:
Reikšminiai žodžiai: Dvaro užrašymas; Giminystė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Paveldėjimas; Teisė; Užkurystė; 15 amžius; 16 amžius; Įsūnijimas; Įvaikinimas; 15th and 16th centuries; Adoption; Heirdom; Kinship; Law; Recording of estate; Son in law; The Grand Duchy of Lithuania.
Keywords:
LT
15 amžius; 16 amžius; Dvarai / Manors; Giminystė; Įsūnijimas; Įvaikinimas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (Lietuva; LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Paveldėjimas; Teisė; Užkurystė.
EN
15th and 16th centuries; Adoption; Heirdom; Kinship; Law; Recording of estate; Son in law.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje yra analizuojami adoptacijos (įvaikinimo) pagal Lietuvoje egzistavusias teisės normas ypatumai XV–XVI a. Autoriaus teigimu, teisės istorijos literatūra apie įsivaikinimą Lietuvoje yra labai skurdi. Adoptacijos (įvaikinimo) procesas nuėjo ilgą kelią nuo romėnų teisės laikų. Galima išskirti dvi pagrindines Lietuvoje vykusios adoptacijos (įvaikinimo) rūšis, t. y. pirmoji, kai atlikus įvaikinimo procesą, kaip rezultatas tarp priimančiojo ir priimamojo atsirasdavo tėvo ir vaiko ryšys, o antroji, kai įvyksta herbinė adoptacija. Pastaroji yra suprantama kaip asmens ar asmenų priėmimas į savo herbo giminę. Straipsnyje dėmesys skiriamas tai adoptacijos rūšiai, kuri yra susijusi su privačių valdų teise. Dėl šios priežasties neanalizuojami herbinės adoptacijos Lietuvoje ypatumai, kuriai yra reikalingas atskiras tyrimas. Adoptacijos (įvaikinimo) procesas prasidėdavo nuo susitarimo ir, kai adoptuojantysis priimdavo į savo namus adoptuojamąjį. Ta proga būdavo atliekama tam tikra ceremonija, kuri simbolizuodavo naujo nario priėmimą į šeimą. Adoptuoti (įvaikinti) iš esmės galėjo kiekvienas pilnametystės amžiaus sulaukęs žmogus, vis dėlto dažniausiai tai būdavo senyvi ir vaikų neturintys žmonės. Adoptuojamuoju galėdavo būti tiek giminaitis(-ė), tiek visai giminystės ryšiais nesusijęs asmuo nepriklausomai nuo jo lyties. Straipsnyje nagrinėjami adoptacijos (įvaikinimo) priežastys, teisiniai bei raštiški formalumai, paveldėjimo ir kt. klausimai.

ENThe paper analyses the peculiarities of adoption in the 15th–16th c. according to the legal norms that existed in Lithuania. According to the author, the literature of the legal history of adoption in Lithuania is very scarce. The process of adoption travelled a long road from the Roman law. Two main types of adoption in Lithuania could be distinguished: 1) the result of adoption between the adoptive and the adopted is the relationship of a parent and child; 2) armorial adoption. The latter is understood as acceptance of a person or a group of persons into one’s armorial family. The paper focuses on that kind of adoption which is related to private property law. Due to this reason the peculiarities of armorial adoption in Lithuania are not analysed, because it requires a separate research. The process of adoption would start with an agreement and acceptance of the adopted by the adoptive. A certain ceremony was held, which symbolised welcoming of a new member to the family. Basically every person of full age could adopt; however, adoptive parents were usually elder and childless people. A relative or a person not related by blood, irrespective of their gender, could be adopted. The paper analyses the reasons of adoption, legal and written formalities, as well as inheritance and other issues.

ISSN:
0860-0066
Related Publications:
Kiškų giminė LDK XV-XVII a : geneologinis tyrimas / Nelė Asadauskienė. Vilnius : Vaga, 2003. 390 p., [12] iliustr. lap.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/20267
Updated:
2022-01-24 10:23:31
Metrics:
Views: 22
Export: