Kalbos reiškinių vertinimo laipsniai "Kalbos patarėjuje"

LTStraipsnyje tiriama, kaip nuo 1939 m. leidžiamame „Kalbos patarėjuje“ vertinami kalbos reiškiniai, kaip nusakomas jų santykis su bendrinės kalbos (toliau – bk) norma, t. y. vertinimo laipsnių sistema. Kalbos reiškinių vertinimo ypatumų analizė leidžia manyti esant keturių vertinimo laipsnių. Aiškiausiai matyti du priešingi laipsniai – vienas klaidomis laikomiems, antras lygiaverčiams normos variantams vertinti. Neturintys apibrėžtos padėties bk normų požiūriu reiškiniai vertinami nevienodai, ir tai leidžia manyti esant dar du, nors ne visada aiškiai apčiuopiamus vertinimo laipsnius bk vartosenos polinkiams nusakyti: toleruojamiems greta pagrindinių šalutiniams normos variantams ir bk vengtiniems, nors didelėmis klaidomis nelaikytiniems, reiškiniams žymėti. Iš kalbos reiškinių vertinimo „Kalbos patarėjuje“ matyti, kad ieškoma santykio su bendrinės kalbos normomis. Griežtasis vertinimo laipsnis atskiria bk nepriimtinus reiškinius, tolygusis – teikia arba leidžia vartoti. Tarpiniame reiškinių sluoksnyje bk normos kristalizuojasi – silpsta arba tvirtėja, ir ne visada įmanoma jas tiksliai apibrėžti. Ties viduriu normintojus sulaiko abejonės dėl reiškinio kilmės, ne visuomet lengvai apčiuopiami polinkiai, įsigalėję nesisteminiai (bk sistemai neįprasti) reiškiniai, kurie, būdami savotiškos išimtys, tarsi suardo kokį nors posistemį ar modelį. Iš vidurio į normos pusę lenkia grynumas, taisyklingumas, gyvosios kalbos pavyzdys, o į klaidos pusę – numanomas svetimumas, nesistemiškumas, neįprastumas, menkas paplitimas, vartojimo tradicijos nebuvimas.Reikšminiai žodžiai: „Kalbos patarėjas“; Kalbos norminimas; „Kalbos patarėjas“; Linguistic adviser; Standardization of languages.

ENThe article sets out to examine how various language phenomena are evaluated in the "Kalbos Patarėjas", or "KP" (Linguistic Adviser), which is a publication of language error corrections and linguistic advice. Considering the formal expression (graphic or verbal) of the evaluation level, affiliation of a linguistic phenomenon to one or another language level, evaluation motives and other factors, all linguistic phenomena are divided into three groups: language errors, standard forms and intermediate level phenomena. The three groups conform to the four evaluation levels applicable in the "KP", namely: rigid level which strictly discriminates between the norm and the error; consistent level which gives no priority to any of the standard variants; tolerant of the main and secondary variants; discriminating between standard and to-be-avoided phenomena, without considering the latter as gross mistakes. [From the publication]