Bendrinės kalbos poveikis Kazlų Rūdos šnektai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Bendrinės kalbos poveikis Kazlų Rūdos šnektai
Alternative Title:
Impact of the standard language on the sub-dialect of Kazlų Rūda
In the Journal:
Kalbos kultūra . 2007, 80, p. 64-75
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Kazlų Rūda; Tarmės; Bendrinė kalba
EN
Kazlų Rūda; Dialects; Standard Lithuanian
Summary / Abstract:

LTPirmoje straipsnio dalyje trumpai apibūdinama Kazlų Rūdos – vienos iš aukštaičių vakariečių kauniškių tarmės kapsų patarmės – šnekta, nurodomos jos ribos ir svarbesnės ypatybės, mėginama parodyti nevienodą bendrinės kalbos poveikį įvairiems kalbos lygmenims. To poveikio rezultatai vienaip ar kitaip turi atsispindėti žodyne. Antroje dalyje nagrinėjami paveldėtosios ir dėl bendrinės kalbos poveikio šnektoje atsiradusios leksikos santykiai, mėginama rasti būdų, kaip nustatyti dabar šnektoje vartojamų kai kurių reiškinių kilmę. Apibendrinama, kad tarmių žodynų rengėjams kyla daug įvairių klausimų, susijusių su kalbos reiškinių paveldėjimu ir naujai į tarmes atėjusiais kalbos faktais. Pateikiant tuos dalykus žodynuose reikėtų ypač atsižvelgti į varijuojančius reiškinius, juos diferencijuoti ir matuoti sistemiškumo principu. Svarbu iš anksto nusistatyti tvirtesnę antraštinių žodžių (čia įeitų ir sudėtinga tarminių lyčių atstatymo į bendrinę kalbą problema) ir būtinosios informacijos pateikimo sistemą. Neišleistini iš akių ir dabar turimi lingvistinės geografijos faktai. Žodžių vartojimo izoglosas dera lyginti su didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ duomenimis, remtis jau išleistais gretimų tarmių žodynais (kapsams – zanavykų žodynu, žemaičiams – donininkų, pietų aukštaičiams – Druskininkų ir pan.). Tik gerai apgalvota tarmių faktų vertinimo ir pateikimo sistema gali padėti išvengti tokių klaidų, kurios ne tik nepadeda įvairių kalbos dalykų tyrėjams, o gali nuvesti juos ir į painiausius klystkelius.

ENThe sub-dialect of Kazlų Rūda occupies a small area of the dialect of Kaunas Kapsai of Western Highlanders and is located almost in its geographical centre. The paper deals with the distinctive features of the sub-dialect and its differences from the surrounding (sub-)dialects as well as the overall situation of its present-day use. The paper claims that at all levels of language use the traditional dialect is substituted by semi-dialectal or standard language forms. The traditional dialect has been preserved in the language of the oldest generation, whereas the elder and part of the middle generation speak a semi-dialect; part of the middle generation, all people in the younger and youngest generations give preference to the regional spoken variety of the standard language. It is generally acknowledged that the speech of all generations can be characterised as a distinctive dialectal speech: the phonetic system of the sub-dialect functions and changes within its own boundaries. When compiling dictionaries of dialects, the changing use of dialects has to be considered. It is also important to determine principles of presenting the lexicon of contemporary language. To be able to reflect traditional dialects rather than all data of the newly coined semi-dialect (or both) in the dictionary, it is important to delimit or mark the inherited lexicon and new borrowings originating in other dialects and the standard language. For that purpose, the markings of neologisms and innovations could be used. [From the publication]

ISSN:
0130-2795
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/20202
Updated:
2018-12-17 12:07:04
Metrics:
Views: 8    Downloads: 3
Export: