Atvirasis koordinavimo metodas ir elektroninė valdžia: laimingas sutapimas?

LT2000 m. patvirtinta Lisabonos strategija Europos Sąjungai (ES) nubrėžė ambicingus tikslus. Ši strategija yra įgyvendinama taikant atvirąjį koordinavimo metodą (AKM). Šis metodas pasirinktas todėl, kad daugelyje Lisabonos strategijos sričių ES neturi išimtinės kompetencijos, tačiau strategijos tikslų neįmanoma pasiekti nekoordinuojant valstybių narių pastangų ir šiose srityse. Kituose šios knygos skyriuose aptariamas Lisabonos strategijos įgyvendinimas konkrečiose viešosios politikos srityse ir AKM poveikis šių politikos sričių kaitai. Tačiau Lisabonos strategijos įgyvendinimą taip pat verta išnagrinėti iš kiek kitokios perspektyvos. Ši perspektyva remiasi prielaida, kad AKM yra pagrįstas tam tikru požiūriu į tai, kaip turėtų funkcionuoti valstybės valdymo institucijos, kad jos galėtų įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus. AKM pabrėžia partnerystę, konsultavimąsi, visų suinteresuotų pusių įtraukimą. Technologijos gerokai palengvina keitimąsi informacija ir patirtimi, partnerystę, įvairių suintersuotų pusių įtraukimą. Šiame straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, ar diegiant informacines technologijas Lietuvos viešojo valdymo institucijose pavyko paskatinti sisteminius pokyčius ir juos pakreipti taip, kad šių institucijų darbo principai labiau atitiktų AKM įgyvendinimui svarbius bruožus. Taip pat nagrinėjama, ar ir kaip e.valdžia prisideda prie viešojo valdymo institucijų atsinaujinimo, keičia santykius institucijų viduje ir tarp institucijų, leidžia optimaliau naudoti žmogiškuosius išteklius.

ENThe Lisbon Strategy approved in 2000 established ambitious goals for the European Union (EU). This strategy is being implemented by applying the open method of coordination (OMC). This method has been chosen since the EU has no exclusive competence in many areas of the Lisbon Strategy, yet it is impossible to attain the goals of the Strategy without coordinating efforts of the Members States in these areas. Other chapters of this book discuss the implementation of the Lisbon Strategy in particular fields of the public policy and the impact of the OMC on changes in these policy fields. However, it is also worth examining the implementation of the Lisbon Strategy from a slightly different perspective. This perspective is based on the assumption that the OMC is grounded on a certain approach towards how public administration institutions should function so that they can implement the goals of the Lisbon Strategy. The OMC highlights partnership, consultation and involvement of all stakeholders. Technology greatly facilitates the exchange of information and experience, partnership and involvement of different stakeholders. This article attempts to answer a question as to whether the introduction of information technology in Lithuania’s public administration institutions managed to cause systematic changes to make work principles of these institutions better match qualities relevant to the implementation of the OMC. The article also examines whether and in what way e-governance contributes to innovation in public administration institutions, changes relations within and among institutions, and allows a more optimal use of human resources.