Inovacijų politikos koordinavimo problemos Lietuvoje: mokslo ir verslo bendradarbiavimo centrų kūrimo procesas

LTLietuvos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos veiklos rodikliai stipriai atsilieka nuo pirmaujančių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Straipsnyje detaliauaptariama viena inovacijų politikos įgyvendinimo programos krypčių – moksloir technologijų parkų bei integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo procesas Lietuvoje. Šis procesas ne tik rodo, kaip stiprinama inovacijų sistema šalyje, bet ir atskleidžia horizontalios inovacijų politikos koordinavimo ir įgyvendinimo problemas. Straipsnyje pirmiausia apžvelgiama inovacijų sistema ir jos pagrindiniai veikėjai, po to nagrinėjamas konkretus atvejis ir šios analizės pagrindu pristatomos Lietuvos mokslo ir inovacijų sistemos funkcionavimo problemos. Straipsnis siūlo kelias išvadas. Mokslinių tyrimų ir inovacijų sistema Lietuvoje nefunkcionuoja sklandžiai, trūksta šios politikos koordinavimo ir nuoseklaus interesų derinimo proceso tarp pagrindinių sistemos veikėjų. Nėra kvalifikacijos ir sprendimų priėmimo mechanizmo, paremto ekspertine kvalifikacija. Ekspertine kvalifikacija nepagrįstas valdymas sukuria terpę nesusišnekėjimui tarp pagrindinių sistemų dalyvių, taip pat nepakankamas yra užsienio ekspertizės įtraukimas į koncepcijų formulavimą. Inovacijų politikos klausimų sprendime dominuoja vienos iš suinteresuotų pusių interesai, slėnių kūrime akivaizdžiai dominavo mokslo ašis.Nors slėnių kūrimas Lietuvoje nutolo nuo pirminės idėjos, manytina, kad šis reiškinys turės teigiamos įtakos Lisabonos strategijos įgyvendinimui.

ENPerformance indicators of Lithuania’s research and innovation system are well behind the leading states of the European Union (EU). The article focuses on one of the trends of the programme for implementing the innovation policy – the process of developing science and technology parks, and integrated science, study and business centres (valleys) in Lithuania. This process not only demonstrates methods for strengthening the innovation system in the country, but also discloses problems of coordinating and implementing the horizontal innovation policy. The article first of all looks at the innovation system and its main actors. Then it provides a case study and, on the basis of this analysis, identifies problems of the functioning of Lithuania’s research and innovation system. The article offers several conclusions. The research and innovation system in Lithuania does not function smoothly and there is a lack of the policy coordination process and the consistent harmonisation process of interests between the key actors of the system. There is no qualification and decision-making mechanism based on expert qualification. Management that is not based on expert qualification creates space for miscommunication between the main participants in the system. Also the inclusion of foreign expertise in the formulation of concepts is insufficient. Tackling of innovation policy issues is dominated by the interests of one of the stakeholders, while the development of valleys was obviously dominated by the science axis. Although the creation of valleys in Lithuania was far from the initial idea, it is reasonable to assume that this phenomenon will have a positive impact on the implementation of the Lisbon Strategy.