Nerezultatyvus Europos sąjungos atvirasis koordinavimo metodas Lietuvoje: netinkamas silpno metodo taikymas

LTStraipsnyje pristatomas atvirasis koordinavimo metodas (AKM) ir jo atsiradimo Europos Sąjungoje (ES) priežastys, po to aptariamas AKM taikymo Lietuvoje analizės pagrindas, pasitelkiamas vertinant metodo rezultatyvumą konkrečiose viešosios politikos srityse. Naujosios „minkštosios“ valdymo formos, ypač AKM, Europoje paplito praėjusiame dešimtmetyje. Jos apima skirtingas priemones, kurias jungia savanoriškas pobūdis ir didelė šalių narių autonomija. Dabar AKM taikomas makroekonominės politikos, užimtumo, fiskalinės priežiūros, įmonių politikos, informacinės visuomenės, mokslinių tyrimų, tvarios plėtros, skurdo ir socialinės atskirties, pensijų, sveikatos priežiūros, švietimo ir mokymo, jaunimo, imigracijos, kitose ES viešosios politikos srityse, išskyrus bendrosios užsienio ir saugumo politikos ramstį. 2005 m. peržiūrėjus Lisabonos strategiją, į jos procesą buvo integruoti daugelis AKM procesų. Lietuvos viešosios politikos ir instituciniai pokyčiai vyko visiškai ar iš dalies dėl Lietuvos dalyvavimo AKM procesuose. Vertinant šiuos pokyčius nacionaliniu lygiu, sudėtinga atskirti ES ir kitų veiksnių įtaką. Kadangi ES šalys narės dalyvauja kuriant ir plėtojant AKM ES lygiu, reikia nagrinėti AKM procesus ES ir nacionaliniu lygiu. Tačiau šios problemos mastas Lietuvoje mažesnis dėl didesnės ES narystės įtakos, silpnesnių kitų išorinių procesų. Lietuva neturi didelės galios ES sprendimų priėmime, o šalies pažanga įgyvendinant ES Lisabonos ir kitas strategijas lieka ribota, trūksta gerosios praktikos pavyzdžių, kurie galėtų būti diegiami ES lygiu.

ENThe article introduces an open method of coordination (OMC) and causes for its emergence in the European Union (EU). Then it discusses the basis for the analysis of OMC application in Lithuania, which is used for evaluating the method’s effectiveness in particular public policy areas. New “soft” forms of governance, in particular the OMC, spread in Europe in the last decade. They cover various means based on the voluntary nature and a considerable autonomy of Member States. The OMC is now applied in the following EU public policy areas: macroeconomic policy, employment, fiscal supervision, corporate policy, information society, research, sustainable development, poverty and social exclusion, pensions, health care, education and training, youth and immigration, and other EU public policy areas, with the exception of the Common Security and Defence Policy pillar. After the review of the Lisbon Strategy in 2005, many OMC processes were integrated into its processes. Lithuania’s public policy and institutional changes were caused completely or partly by Lithuania’s participation in OMC processes. When evaluating these changes at the national level, it is difficult to distinguish the impact of the EU from that of other factors. Since EU Member States are involved in the creation and development of the OMC at the EU level, it is necessary to examine OMC processes at the EU and national levels. However, the scale of this problem in Lithuania is smaller due to a greater impact of the EU membership and weaker other external processes. Lithuania does not have considerable power in EU decision-making and the country’s progress in the implementation of EU Lisbon and other strategies remains limited. There is also a lack of best practice examples that could be implemented at the EU level.