Pavasarininkų kryžiai : tradicija ir inovacija

LTPavasarininkai – viena gausiausių katalikiškų organizacijų, tarpukariu turėjusi savo skyrius – kuopas, kuopeles – atokiausiose Lietuvos vietose. Savo veiklos pradžia pavasarininkai laikė 1912 metus. Tada pradėtas leisti jaunimui skirtas laikraštis „Pavasaris“, tapęs slaptai veikusių jaunimo kuopelių jungtimi ir davęs pavadinimą būsimai organizacijai. XX a. trečiajame-ketvirtajame dešimtmečiais ši jaunimo organizacija buvo viena svarbiausių liaudiškos memorialistikos sklaidoje: ji pastatė itin daug paminklų. Jų visuma atspindi bendrą pirmosios Nepriklausomybės laikotarpio memorialistikos situaciją. Nemenka tų paminklų dalis – tipiški ano meto kryždirbystės objektai. Kita vertus, pavasarininkų kryžiai turėjo ir savitų bruožų, praturtino memorialinių liaudies statinių ikonografiją. Daugelis „Pavasario“ kuopų pastatytų kryždirbystės objektų paženklinti reljefine organizacijos emblema ir tautiniu simboliu – Gedimino stulpais. Paminkluose neretai vaizduoti Kristaus kančios įrankiai, Mišių taurė su ostija, Jėzaus monograma, Jėzaus ar Marijos bareljefai, Apokalipsės avinėlis, gulintis ant knygos su septyniais antspaudais, sparnuotos angeliukų galvutės, klūpančių ir besimeldžiančių angelų figūrėlės. Be to, kryžius lydėjo platoki įrašai. O visa tai kartu buvo komponuojama į įvairiausias formas, struktūras ir padabinama begale ornamentinių puošmenų. Šio straipsnio tikslas – aptarti pavasarininkų pastatytus kryžius, jų kontekstą ir pamėginti užčiuopti kryždirbystės tradicijos pulsavimą minėtu laikotarpiu, mėginama išryškinti pavasarininkų darbuotės reikšmę kryždirbystės raidai.Reikšminiai žodžiai: Jubiliejiniai paminklai; Kryždirbystė; Liaudies kultūra; Liaudies menas; Lietuvos kryždirbystė XX a. III-IV deš.; Mediniai kryžiai; Memorialiniai paminklai; Memorialistika; Pavasarininkai; Tarpukario lietuvių liaudies menas; Šv. Aloyzo skulptūros; Anniversary memorials; Cross-crafting; Folk art; Folk culture; Interwar Lithuanian folk art; Memorial; Memorial monuments; Sculptures of Sant Aloysius; The cross making of Lithuania of III-IV decades; Wooden crosses.

EN“Pavasarininkai” was one of the largest Catholic organisations which had its branches – groups and cells – in the most remote places across Lithuania during the interwar period. “Pavasarininkai” considered that their organisation became active in 1912. The newspaper “Pavasaris” [Spring] for young people was then first published. It became a link of secretly operating youth cells and gave its name to the future organisation. In 1920s–30s, this youth organisation was one of the key organisation disseminating folk memorials: it built a considerable number of memorials. They all reflect a general situation of memorials in the first Independence period. A number of those memorials are typical objects of the then cross-making. On the other hand, “Pavasarininkai” crosses had distinctive features and enriched the iconography of memorial folk structures. Many objects of cross-making that were built by “Pavasaris” groups bear a raised emblem of the organisation and a national symbol – the Columns of Gediminas. Memorials often display the weapons of the Agony of Christ, the Mass Cup with a wafer, a Jesus monogram, bas-reliefs of Jesus or Mary, the Apocalyptic Lamb lying on a book with seven seals, winged angel heads and figurines of kneeling and praying angels. Moreover, crosses had rather wide inscriptions. All this together was arranged into various forms and structures, and decorated with numerous ornaments. This article aims to discuss crosses built by “Pavasarininkai” and their context, to try to feel the pulse of the cross-making tradition during the period concerned and to highlight the significance of “Pavasarininkai” activities to the development of cross-making.