Generalization and concretization in the context of translation transformations (translating from English into Lithuanian)

• Jaunųjų mokslininkų darbai. 2004, Nr. 2, p. 6-13
• Mokslas ir edukaciniai procesai [Science and process of education]. 2006, Nr. 1 (2), p. 7-20

LTMokslinė literatūra, nagrinėjanti vertimo mokslą, pabrėžia originalo ir vertimo kalbos skirtumus bei jų įtaką vertimo procesui. Nepaisant dviejų kalbų formalių ir semantinių skirtumų, vertėjas, siekdamas adekvataus vertimo, turi atlikti daugelį vertimo transformacijų, kad tekstas perteiktų originalo teksto informaciją ir atitiktų konkrečias vertimo normas. Pats terminas „transformacija“ gali būti suvokiamas kaip ryšys tarp pradinių ir galutinių raiškos priemonių arba kaip vieno raiškos metodo pakeitimas kitu vertimo procese. Moksliniai tyrinėjimai vertimo transformacijų srityje buvo atliekami daugelio žymių pasaulio kalbininkų, būtent: M. Baker (1998), J. C. Catford (1965), E. Nida (1969), P. Newmark (1998), R. Jakobson (1959) ir kitų. Tačiau generalizacijos ir konkretizacijos sąvokos daugiausia nagrinėtos rusų lingvistų darbuose, pvz., A. D. Šveicerio (Швейцер, 1988), V. N. Krupnovo (Крупное, 1979), R. K. BeloruČevo (Белоручев, 1980) ir kitų. Lietuvių kalba darbų šia tema paskelbta labai mažai. Šio straipsnio objektas – generalizacijos ir konkretizacijos atvejų analizė vertimo transformacijų kontekste (verčiant iš anglų kalbos į lietuvių kalbą). Mokslinio straipsnio tikslas – išnagrinėti generalizacijos ir konkretizacijos teorinę ir empirinę medžiagą bei jų raišką gramatinių ir leksinių vertimo transformacijų kontekste. Straipsnio uždaviniai yra šie: • Pateikti vertimo transformacijų, suskirstytų į gramatines ir leksines, medžiagą. • Pabrėžti vertimo transformacijų svarbą. • Išsamiai išnagrinėti tokias leksines transformacijas, kaip generalizacija ir konkretizacija, ir pateikti pavyzdžių iš grožinės ir mokslinės literatūros.Šiame straipsnyje iškeliama tokia mokslinė hipotezė: surinkti pavyzdžiai ir vertinimai įrodo ir patvirtina, kad generalizacijos ir konkretizacijos atvejų skaičius labai nežymiai skiriasi mokslinėje literatūroje, bet grožinėje literatūroje konkretizacijos atvejų yra dvigubai daugiau nei generalizacijos. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama gramatinių vertimo transformacijų teorinė ir praktinė medžiaga. Pažymima, kad jos yra skirstomos į perkėlimus, įterpimus, praleidimus ir gramatinius pakeitimus. Kita straipsnio dalis pateikia leksinių transformacijų teorinę ir empirinę medžiagą. Ypatingas dėmesys šioje dalyje skiriamas generalizacijai ir konkretizacijai. Tyrimas atliktas remiantis moksliniais literatūros analizės, metaanalizės, kalbos mikroanalizės bei kontrastyviniu metodais. Straipsnio pabaigoje pateikiamos tokios pagrindinės išvados: 1. Vertimo transformacijos ypač dažnai pasitaiko grožinės literatūros vertimuose. 2. Grožinėje literatūroje konkretizacija dažniau vartojama nei generalizacija. 3. Abiejų vertimo metodų – generalizacijos ir konkretizacijos – dažnumas mokslinėje literatūroje panašus. 4. Surinkta empirinė medžiaga patvirtina ir įrodo, kad generalizacija ir konkretizacija dažniau taikomos verčiant daiktavardžius, o ne veiksmažodžius ar būdvardžius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Generalizacija; Gramatinės transformacijos; Konkretizacija; Leksinės vertimo transformacijos; Concretisation; Concretization; Generalisation; Generalization; Grammatical transformations; Leksical translation transformations; Lexical transformations in translation.

ENThe article defines and analyses application of specific translation transformations in the process of translating: generalization and concretization are of particular concern. It is highlighted in the paper that the number of generalization and concretization cases is almost the same in scientific literature, but differs in fiction. Moreover, it is assigned to provide theoretical framework of translation transformations, lay stress on their significance, and investigate them in a detailed way by classifying them into grammatical and lexical transformations presenting reliable instances from fiction and scientific literature. The presented instances in the article are selected from the world known fiction pieces: Hemingway E. "A Farewell to Arms", Salinger J. D. "The Catcher in the Rye" and from scientific literature: Rimkutė J. Vološčiuk I. "Lithuanian Human Development Report 1998" and "Lithuanian Human Development Report 2001". The article employs a variety of methods, which enhance new quality understanding of translation transformations. [From the publication]