Vėlyvųjų Lietuvos metraščių veikėjai ir jų prototipai: "romėnai"

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vėlyvųjų Lietuvos metraščių veikėjai ir jų prototipai: "romėnai"
Alternative Title:
Personages of the Lithuanian chronicles and their prototypes: the "romans"
In the Journal:
Senoji Lietuvos literatūra. 2005, 18, p. 113-139. Istorijos rašymo horizontai
Keywords:
LT
Albertas Gostautas; Albertas Goštautas; Bona Sforza (Sforca; Bona Sforza d’Aragona); 15 amžius; 16 amžius; Italija (Italy); Lietuva (Lithuania); Mokslo šaltiniai / Sources of science.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojamas vienas vėlyvųjų Lietuvos metraščių teksto epizodas, kuriame įvardijami dėl Nerono persekiojimų Italiją priversti palikti romėnai – kunigaikštis Palemonas ir jo palydovai. Šių atstovaujamos iškilios Romos didikų giminės (Kentaurų, Kolonų, Rožių, Urgų) bei jų vardai tampa išeities tašku metraščių teksto, kaip mitologizuotos LDK tikrovės, analizei. Straipsnio autoriaus teigimu, šio metraščių segmento tyrimai turi ypatingą reikšmę lietuvių kilmės iš romėnų teorijos genezei. Minėtų Romos giminių simbolika ir heraldika, kuri išsamiai apžvelgiama straipsnyje, bei garbinga, neva senovės Romos epochą siekianti giminių praeitis turėjo paskatinti metraščių kūrėjus ja pasinaudoti mitologizuojant LDK paveikslą ir kuriant aliuzijas į žymias vietos gimines. Legendinė metraščių dalis stebina išradingumu: žaidžiama ne tik vardais, bet ir heraldiniais simboliais bei motyvais. Jų prasmių miglotumas ne tik pasitarnauja kūrėjų fantazijai. Epizodai, kuriuose aptariami herbai, tampa daugiareikšmiai – tokia polisemija, kurią straipsnyje mėginama perskaityti, buvo itin mėgstama Renesanso laikais. 2-osios metraščių redakcijos vardus autorius laiko savotiška dedikacijos forma karalienei Bonai. Tai Lietuvos metraščius suartina su progine panegirine literatūra. Apibendrintai teigiama, jog palemoniškasis mitas yra vienas ryškesnių Lietuvos pritapimo prie Europos intelektualiosios kūrybos lauko ženklų. Tokiu būdu talentingai papildyta dar iki vėlyvųjų metraščių egzistavusi lietuvių elito kilmės iš romėnų teorija, kuri būtent tokiu pavidalu įsitvirtino LDK raštijoje.Reikšminiai žodžiai: Albertas Gostautas; Albertas Goštautas; Bona Sforza (Sforca; Bona Sforza d’Aragona); Colonnos; Italija (Italy); Kentauras; Kolona; Kunigaikštis Palemonas; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvių kilmė iš romėnų; Lietuvos Didžiojoji Kunigaikštija; Lietuvos metraščiai; Orsiniai; Prosperas Colonna; Rožė; Ursinas; Albertas Gostautas; Albertas Goštautas; Bona Sforza; Centaurus; Colonna; Laurentius Corvinus Silesius; Lithuanian Chronicles; Prince Polemon; Prospero Colonna; Roman descent of Lithuanians; Rose; The Grand Duchy of Lithuania; The Lithuanian nobility; Ursinus (Orsini).

ENThe paper analyses one episode from the late Lithuanian chronicles, which mentions the Romans – Prince Palemon and his retinue who were forced to leave Italy due to Nero’s persecutions. Their represented prominent families of Roman nobility (Centaurus, Columna, Ursini and Rose) and their names become the jumping-off point for the analysis of the text of chronicles as the mythologised reality of the Grand Duchy of Lithuania (GDL). According to the author, the research of this segment of chronicles has a particular significance for the genesis of the theory of Roman origin of Lithuanians. The symbols and heraldry of the above mentioned Roman families, which are exhaustively overviewed in the paper, as well as the honourable past of families, which is said to be reaching the times of Ancient Rome, had to urge chroniclers to use it when mythologising the picture of the GDL and creating allusions to the prominent local families. The legendary part of chronicles surprises by its inventiveness: it contains the play of names, heraldry symbols and motifs. Vagueness of their meanings is not only of service to the creators’ phantasy. The episodes which describe coats of arms become polysemous; such polysemy was particularly favoured in the Renaissance. The author considers the names in the second version of the chronicles to be kind of a dedication to Queen Bona. This makes the Lithuanian chronicles resemble occasional panegyric literature. In general, the Palemon myth is one of the notable signs of Lithuania’s belonging to the European intellectual creation sphere. Thus, the theory of Roman origin of the Lithuanian nobility, which had existed before the late chronicles, was brilliantly updated and established in Lithuanian writings in this form.

ISBN:
9955775854
ISSN:
1822-3656
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/20133
Updated:
2018-12-17 11:42:00
Metrics:
Views: 61    Downloads: 12
Export: