Pilėnai ir Margiris: faktai ir fikcijos

LTSusipažinus su apie Pilėnus rašiusių lietuvių istorikų mintimis, nesunku pajusti, kokią sunkią romantinių vaizdinių naštą jie turėjo vilkti. Anksčiau ar vėliau ši našta turėjo pasiekti kritinę ribą, kurią peržengus prasideda tikrosios medievistikos valdos, kur ne tik šaltinių perskaitymas, bet ir įsiskaitymas į juos tampa esmine istorinio pažinimo sąlyga. Straipsnyje bandyma per kritinės istorinės analizės rėtį persijoti patikimas, ne tokias patikimas ir visai nepatikimas žinias. Tik sudarius patikimų žinių sąrašą įmanoma moksliškai prasminga interpretacinė diskusija. 1336 m. Pilėnų įvykiai verti tokios diskusijos jau vien todėl, kad Viduramžių Lietuvos kontekste tai buvo nepaprastai tragiškas įvykis, kuriam modernioje lietuvių istorinėje vaizduotėje buvo lemta užimti ypatingą vietą. Mitų kūrėjai prieš istoriką mokslininką paprastai visada laimi. Tačiau akademinė istoriografija turi vykdyti savo misiją ir atskirti pseudomokslo pelus nuo mokslo grūdų. 1) Tyrimo metu išaiškėjo, kad didvyriškosios Pilėnų gynybos vaizdinys tėra lietuvių romantinės vaizduotės padarinys. 2) Lietuvių istorikų darbų, parašytų iki 2006 m., analizė parodė, kad Pilėnų istorijos kritiškam įvertinimui daugiausiai nusipelnė Adolfas Šapoka. 3) Patikimų šaltinių grupei priklauso XIV a. Prūsijos analai ir kronikos. 3) Rekonstruoti Pilėnų įvykius galima tik remiantis Vygando Marburgiečio kronikos lotyniškuoju vertimu. Įmanoma tik dalinė šio įvykio rekonstrukcija, nes galima remtis tik vokiečių šaltiniais, o galimybė rasti naujų šaltinių praktiškai lygi nuliui. 4) Pilėnų gynėjai palūžo neparodę rimtesnio pasipriešinimo: baimės pakirstas Margiris nužudė savo žmoną ir karius. 5) K. Schūtzo pasakojimas nėra autentiška Vygando Marburgiečio kronikos fragmentas.Reikšminiai žodžiai: Istoriografija; Kronikos; Kunigaikščiai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Pilėnai; Šaltiniai, istoriniai; Cronics; Dukes; Historiography; Pilėnai; Research, sciential; Science; Source, documentary.

ENHaving read the thoughts of Lithuanian historians who wrote about Pilėnai, it is not difficult to sense the heavy burden of romantic images they had to bear. Sooner or later this burden had to reach the critical limit separating from the domain of the real medieval studies, where in order to gain historical information you have to deeply examine sources. The paper uses a critical historical analysis to distinguish between reliable, not so reliable and totally unreliable information. Only having compiled a list of reliable information, a scientifically meaningful interpretational discussion is possible. The 1336 Pilėnai events are worth such a discussion, because already in the context of Medieval Lithuania it was an extremely tragic event that occupied a peculiar place in modern Lithuanian historical imagination. Academic historiography has to fulfil its mission and differentiate between pseudoscience and science. 1) The research established that the image of the heroic defence of Pilėnai is nothing more but a result of Lithuanian romantic imagination. 2) The analysis of the works of Lithuanian historians, written before 2006, showed that Adolfas Šapoka most critically evaluated the story of Pilėnai. 3) The 14th c. Prussian annals and chronicles belong to the group of reliable sources. 4) Pilėnai events might only be reconstructed based on the Latin translation of the Chronicle by Wigand of Marburg. Only partial reconstruction of this event is possible, because only German sources are available and the possibility to find new sources is practically zero. 5) Pilėnai inhabitants broke down without demonstrating stronger resistance: out of fear Margiris killed his wife and soldiers. 6) K. Schutz’s story is not an authentic fragment of the Chronicle by Wigand of Marburg.