Bulhako Vilnius ir nepriklausomos Lietuvos miestovaizdis: sąsajos fotografijoje

LTDidžiausią ir reikšmingiausią Jano Bulhako fotografinio palikimo dalį užima Vilniaus miesto panoramos, architektūros ir jos detalių kompozicijos. Peizažas, kraštovaizdžio motyvai buvo dominuojanti tema ir jaunos, tačiau gilias kaimiškas tradicijas turinčios nepriklausomos Lietuvos valstybės fotomenininkų darbuose (propaguoti šalies kraštovaizdį buvo vienas Lietuvos fotomėgėjų sąjungos tikslų). Fotografai mėgėjai nuolat buvo skatinami keliauti po Lietuvą, fotografuoti ne tik nykstančio sodžiaus etnografinius elementus, bet ir miestus bei miestelius. Provincijos fotografų darbuose dominavo panoraminiai vaizdai. Ypač mažus miestelius mėgta fotografuoti iš labai toli, apimant plačią panoramą, atskleidžiančią kraštovaizdžio ypatumus. Miestus fiksavę komercinės fotografijos atstovai – fotografijos įmonių savininkai – pirmiausia rūpinosi komerciniais interesais: sėkminga atvirukų, fotoalbumų leidyba ir prekyba. Straipsnyje aptariamos tarpukario Lietuvos miestovaizdžio fotografijos tendencijos, išskiriami savitą požiūrį į miestą bei architektūrą turėję fotografai ir fotografinėje veikloje dalyvavę dailininkai. Pasitelkiant kūrėjų biografijas pateikiami su aptariama tema susiję jų gyvenimo ir kūrybos faktai. Remiantis istoriniu kontekstu, atsižvelgiant į tuometinę Lietuvos fotografijos meno situaciją bei lyginant pačias fotografijas, mėginama atskleisti Lietuvos miestovaizdžio ir bulhakiškosios Vilniaus fotografijos sąsajas. Šio straipsnio pagrindinis tyrinėjimo šaltinis – originalios miestų bei miestelių fotografijos ir atvirukai, saugomi įvairiose Lietuvos saugyklose.

ENThe major and most significant share of Jan Bułhak’s photography heritage consists of the compositions of Vilnius city panorama, architecture and its details. The scenery and landscape motifs were the dominant theme in the works of photography artists of the young independent State of Lithuania with deep-rooted rural traditions (one of the aims of the Lithuanian Union of Photography Amateurs was to advocate the country’s landscape). Photographers were constantly encouraged to travel across Lithuania and to take photos not only of the ethnographic elements of disappearing villages, but also of cities and towns. Panoramic views prevailed in the works of photographers from the periphery. They liked to capture very small towns from a distance, covering wide panorama and revealing landscape features. Representatives of commercial photography who captured cities – owners of photography companies – were primarily concerned with commercial interests: successful publishing and sale of postcards and photo albums. The paper discusses photographic trends of interwar Lithuanian urban landscape, points out the photographers and photography artists who had a distinctive attitude towards city and architecture. Their biographies reveal the facts of their life and creation related the topic under discussion. In the historical context, with regard to the then situation of Lithuanian photography art and comparing photographs, the paper attempts to reveal the connections of Lithuanian urban landscape and Bułhak style Vilnius photography. The research object is the original photographs and postcards depicting cities and towns, kept in various Lithuanian repositories.