LTAntano Baranausko (1835-1902) dienoraščio (1853-1856) lingvistinė analizė patvirtina, kad autorius rašė lenkų k. tarme, tuo metu vartota Kauno regione. Dienoraštyje rasta fonetinių, gramatinių ir leksinių formų, būdingų Šiaurės Lenkijos regiono tarmei. Pateikiama keletas fonetinių formų pavyzdžių, būdingų šiuolaikinei lenkų k., bet nevartotų XIX a. lenkų kalboje. A. Baranauskas vartojo daug Šiaurės Lenkijos tarmės fonetinių formų, pvz., skirtingas nei bendrinės lenkų k. ir <ó>; nekirčiuotų [e] ir [o] tarimas [a]; nekirčiuotų balsių redukcija; antrine palatalizacija ir depalatalizacija, ypač [n] depalatalizacija ir [s], [z], [c], [dz] prieš [k] palatalizacija. Du pastarieji pavyzdžiai gali būti paaiškinti lietuvių kalbos įtaka lenkų kalbos tarmei. Taip pat pastebima palatalizuotų priebalsių grupių asimiliacija (ir supaprastinimas) ir alveolinių bei dantinių priebalsių svyravimas, būdingas lietuvių k. Rasta keletas hiperkorekcijos atvejų. Tarp A. Baranausko tarmės ypatybių, kurios skiriasi nuo šiuolaikinės lenkų k., yra keletas, vartotų XX a. pr. lenkų k. Jos atitinka to meto bendrinės lenkų k. taisykles, pvz., moteriškos giminės daiktavardžių grupė su galūne – à vns. gal.; vyriškos giminės daiktavardžiai (skoliniai) su galūne –a dgs. vard. Be to, dienoraštyje rasta senesnio veiksmažodžių asmenavimo pavyzdžių.Bendrai specifinės šiaurės tarmės fleksinės formos yra retesnės nei fonetinės formos. Galima rasti galūnes - i/ - y bevardės giminės dgs. vard.; išskirtinę bendratį zatarã; asmenuotės galūnę -emy, naudojamą veiksmažodžių asmenuotėse - æ , - isz; siæ formų svyravimą; antrines iteratyvines formas (pvz. donaszaã , odwaýaã ). Papildoma tarmės ypatybė yra asmenuotės galūnė – m, bet ji yra būdinga ne tik šiaurinei tarmei. Taip pat dienoraštyje randama keletas sintaksės ypatybių, būdingų bendrinei lenkų k. XIX a. Tai – kintančios predikatinio būdvardžio formos; veiksmažodžių valdymas, prielinksnio „dla“ vartojimas priežasties atskleidimui. Be to, vartojamos tam tikros sintaksinės konstrukcijos, būdingos tik šiaurės regionui: specifinė žodžių tvarka su pirma einančiu pažyminiu, išreikštu daiktavardžio kilmininku arba daiktavardžiu su prielinksniu; lietuvių kalbai būdingas veiksmažodžių valdymas, [...]. A. Baranausko dienoraščio lenkų kalboje randama nemažai rusų kalbos skolinių, keli baltarusių ir lietuvių k. skoliniai, išlikę regiono senajame kalbiniame klode. Taip pat pasitaiko keletas archaizmų, išlikusių šiaurės tarmėse. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Antanas Baranauskas; Dialektizmai; Dienoraščiai; Gramatika; Leksika; Lenkų kalba; Lenkų kalba Lietuvoje; Literatūra; 19 amžius; 19th century; Anton Baranowski; Dialectal features; Diary; Grammar; Lexis; Lithuanian literature; Polish; Polish in Lithuania.
ENLinguistic analysis of Antanas Baranauskas (1835-1902) Diary (1853-1856) proves that the author recorded it in a Polish dialect that was spoken in the region of Kaunas (Lithuania) at that time. His Diary reveals some phonetic, grammatical, and lexical features typical for that northern borderland variety of the Polish language. There are numerous examples of phonetic features that are not different from the contemporary Polish usage, but hardly any of them were present in the standard Polish of the nineteenth century. Baranauskas used many phonetic features that were characteristic for the northern borderland Polish dialect, e.g., different from the standard Polish distribution of and <ó>; pronunciation of unstressed [e] and [o] as [a]; reduction of unstressed vowels; secondary palatalization and dispalatalization, especially dispalatalization of [n] and palatalization of [s], [z], [c], [dz] in the position before [k]. The two latter cases can be explained by the interference from the Lithuanian language. There is assimilation (and simplification) of sequences (units) of palatalized consonants and fluctuation of alveolar and dental consonants, which are characteristic to Lithuanian (not Polish). There are also some cases of hypercorrection. Among inflectional features that distance the idiom of Baranauskas from contemporary Polish there are some that were typical for Polish in the beginning of the twentieth century. Thus, they correspond to the inflectional standards of the written Polish language of that time, for instance, a group of feminine nouns takes the ending -à in the acc. sg.; masculine nouns (loan-words) take the ending - a in the nom. pl. We can also find some examples of the older conjugation of verbs in Baranauskas Diary.Generally the specific northern dialectal inflectional forms are quite rare in comparison to the abundant phonetic ones. Still one can find the case ending - i/ - y in the nom. pl. of neuter nouns; the exceptional infinitive zatarã ; the conjugational ending - emy used in verbs of the - æ , - isz conjugation; fluctuation of forms with siæ ; secondary iterative forms (e.g. donaszaã , odwaýaã ). An additional dialectal feature is the conjugational ending - m (1. sg. pres. and pret. ind.), e.g. idziem , musielim , but this was not limited only to the northern borderland dialect area at that time. As far as syntax is concerned there are some features that were characteristic for standard Polish in the nineteenth century. Among these is the variable form of the predicative adjective; verb government that is different from the contemporary (e.g. dojúã , dojeýdýaã + gen.); the usage of the preposition dla to convey the meaning of reason for something. Also there are certain syntactic al constructions typical only for the northern region: a specific word order with a preceding attributive expressed by a noun in the genitive or a noun with a preposition; verb gove rnment influenced by the Lithuanian language (e.g. dowodziã komu , gùowæ bolaùo , nie wùadaã czego) as well as the semantic identity of constructions with na + acc. and na + loc.; a tendency to use the infinitive as an object and some specific adverbial constructions. There is a considerable number of lexic al Russianisms in the Polish language of Baranauskas Diary. Still, there are only a few Belorussian and Lithuanian loan-words from the old lexical stratum in that region. Also, one can find numerous peripheral lexical archaisms (e.g. duszny duchowny), which survived in the northern dialects. [text from author]
