Kliukščionių šnektos fonologinė sistema

LTStraipsnyje aptariama jau išnykusi Kliukščionių lietuvių šnekta. Šnekta buvo lietuvių kalbos ploto pakraštys ir iš rytų, ir iš pietų nuo Lentupio-Pabradės geležinkelio Vilnius-Šalčininkai link prasideda galutinai sugudėjusios apylinkės. Lietuviškai kalbama tik šiapus valstybės sienos. Nuo XVIII a. Strūnaitis ir Kliukščionys buvo gretimos parapijos. Po karo vietiniai lietuviai nebeturėjo sąlygų vartoti gimtąją kalbą. Iš pradžių būta labai stiprios lietuvių ir gudų kalbų sąveikos, kurią palaikė kiek anksčiau sugudėjusios Zalavo, Kiemeliškių ir kitos parapijos. Kliukščionių šnekta reprezentuoja sugudėjusį aplinkinį lietuvių kalbos plotą. Šnektoje buvo 6 ilgosios balsinės fonemos /i·, u·, ɛ·, ɔ·, e·, a·/ ir 4 trumposios balsinės fonemos /i, u, e, a/, taip pat 6 jų variantai. Reikia atsisakyti kirčiuotus balsius /e·, a·/ laikyti pusilgiais ir balsį e (æ) laikyti /a/ variantu. Šnektos priebalsių sistema beveik sutampa su kitomis šiaurrytinėmis lietuvių kalbos šnektomis tarp Tverečiaus ir Strūnaičio. Aštuoniose pozicijose kietinami 12 šnektos priebalsių: /r, s, l, š, z, c, c, z, i, d, n, m/. Pusė jų (/l', n', s', š', c', č'/) būna minkšti veiksmažodžių galūnėse: bendratyje ir iš jos padarytose formose, liepiamojoje nuosakoje. Priebalsius /š, ž/ prieš /e, ė/ tipo balsius dažniau kietina vyresni žmonės. Priebalsiai /с, č, t, d/ prieš /с/ ar /i/ dažniausiai kietinami svetimžodžiuose ir tai rodo, kad jų kietinimas prasidėjo neseniai. Trijose pozicijose šnektos kirtis pradėtas atitraukti iš trumpojo galūnės skiemens į ilgąjį skiemenį. Taigi kirčio atitraukimo plotas vis didėja.Reikšminiai žodžiai: Balsiai; Balsis; Dialektologija; Dvigarsis; Fonema; Fonetika; Fonologinė sistema; Ilgieji ir trumpieji balsiai; Kirtis; Kliukščonių šnekta; Lituanistika; Paribio šnektos; Priebalsiai; Priebalsis; Priebalsių kietinimas; Priebalsių minkštinimas; Priegaidė; Priegaidės; Sociolingvistinė situacija; Vietovardžiai; Šiaurės rytų tarmės; Šnekta; Accent; Border dialects; Consonant; Consonants; Dialectology; Diphthong; Intonations; Lithuanian philology; Long and short vowels; Northeastern dialects; Palatalization; Phoneme; Phonetics; Phonological system; Place-names; Sociolinguistic situation; Stress; Stresss; Subdialect; Subdialect of Kliukščionys; Syllable accent; Velerization; Vowel; Vowels; Word intoniation.

ENThe environs of Kliukščionys and Lentupis are now in the territory of present-day Belarus, to the east of Švenčionys and the village of Vidutinė. In the subdialect, the vowel ė does not change into ie. The long and short vowel e in the dialect is more open and wide. The vowels e and a are not being in the same position and thus they complement each other. In the beginning and middle of a word, these vowels become longer and, in our opinion, reach the position of long vowels. Here the short vowels i and u are also made longer and this tendency of lengthening them extends northwards in the region. The subdialect has almost the same consonant phonemes as the sub­ dialects of Tverečius, Adutiškis-Kamojys and other northeastern dialects. However, the phoneme r is not palatalized here (which differs from the dialect of Strūnaitis-KHukščionys). Twelve consonants - / r, s, l, š, ž, c, č, z, t, d, n and m / - are velarized. Many of them are velarized only in certain positions and not always in the syllable coda position, which suggests that the process of velarization is not old and evidently in the stage of transition. There are six palatalized consonants - l, n, s, š, с and č - occurring at the end of the verbs. The consonants f and d are changed to с and dz before the vowel i (as in the Dzūkai dialect). The accents of eastern dialects in the area from Tverečius to Strūnaitis differ from the standard language in that they also make opposition at the end of the word. [text from author]