Lietuvių ūkis ir kiti germanų kilmės matų pavadinimai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių ūkis ir kiti germanų kilmės matų pavadinimai
Alternative Title:
Lithuanian ūkis and other measurement words of Germanic origin
In the Book:
Keywords:
LT
Germanizmai; Lietuvių ir vokiečių kalbų leksiniai santykiai; Matas; Matavimo vienetai; Senoji lietuvių kalba; Skoliniai; Tarmės. Patarmės. Šnekta. Dialektai. Dialektologija / Dialects. Dialectology.
EN
Borrowings; Germanisms; Lithuanian and German lexical relations; Loanwords; Measures; Mesurement; Old Lithuanian language.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjami įvairiais laikais į lietuvių kalbą patekę germaniškos kilmės matų pavadinimai. Senuosiuose raštuose nuo XVI a., daugiausia Rytų Prūsijos lietuvių raštuose, žodynuose, akademiniame Lietuvių kalbos žodyne, Lietuvių kalbos atlase, kur pateikiami gyvosios kalbos žodžiai, ir kituose šaltiniuose rasta daugiau kaip 70 iš germanų kalbų, daugiausia vokiečių kalbos, kilusių ploto, ilgio, pločio, svorio, tūrio ir kitų matų pavadinimų. Straipsnyje keliama prielaida, kad lietuvių ūkis yra savas žodis. Pateikiami kai kurių į Lietuvių kalbos žodyną įtrauktų germanizmų (pvz.: bėzmeris, colis, kypa, kivilė, margas, maštabas, mecis, šmitas) nenurodyti pamatiniai žodžiai, tikslinama kelių skolinių kilmė (verpelė, bertainis, veršpėdė). Dalis straipsnyje aptariamų skolinių Lietuvių kalbos žodyno rengėjų laikomi slavizmais (talka, alvė, karbas, pundas). Straipsnyje chronologine tvarka pateikiami 74 iš germanų kalbų kilę ploto, ilgio, pločio, tūrio ir kt. matų pavadinimai su šaltinių ir geografinio paplitimo nuorodomis. Šalia skolinio nurodomas vokiškas pamatinis žodis, iš kurio atsirado skolinys. Tais atvejais, kai abejojama, ar skolinys pateko į lietuvių kalbą, jos tarmes tiesiai iš vokiečių ar iš kitos kalbos, tuomet rašomas ir kitos kalbos atitikmuo. Daugelis šių pavadinimų yra jau išnykę, lietuvių bendrinėje kalboje nevartojami.

ENThe article reports an analysis of Lithuanian measurement words of Germanic origin which are presented in the chronological order and cover measurements of area, length, breadth, weight, volume and other. Many of the names were borrowed to Lithuanian and its dialects at different periods from Prussian Low German, others go back to Baltic German and New High German. The words were collected from old writings, more recent works and dialects. A particularly numerous group of borrowings is recorded in dictionaries published in East Prussia in the 17th-19th centuries. Some of the borrowings were used in Western and Southern High Lithuanian and Low Lithuanian subdialects. In the analysis, every word is provided with the German base from which gave rise to the borrowing. In dubious cases, when the source cannot be traced, a cognate form of other than German language is given. The article gives evidence to the fact that the word ūkis 'farm' is a native Lithuanian word and it has not been borrowed from Prussian Germans. This word is related to the tool used for ploughing and it denoted an area of ploughed soil. A measured unit of ploughed soil was used to describe a worker's capacity to plough during a certain time. Names of area semantically are related to shape, similarity and part. Some names of length and breadth have aquired the meanings of tools used for work or measure taking. Names of fluid volumes are often names of containers. The majority of analysed measurement names have become obsolete and are not used in Standard Lithuanian. [text from author]

ISBN:
9786094110122
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/19940
Updated:
2014-12-29 16:31:49
Metrics:
Views: 23
Export: